Šios du kartus per metus vykdomos pratybos dėl saugumo sumetimų įmanomos tik prie Juodkrantės esančiame antrajame radiolokaciniame poste. Dėl itin griežtų gamtosauginių reikalavimų, per kelias pratybų dienas galima atlikti penkis šūvius, tarp kurių privalo būti bent valandos trukmės pertrauka.
Kad nebūtų pažeistos nerijos kopos, kariškiai pratybų vietoje paklojo medinius takelius, o bataliono naudojamas raketų paleidimo sistemas įtvirtino ant medinių skydų.
Šiuo metu Oro gynybos batalionas naudoja Stinger ir RBS-70 paleidimo sistemas (pastaroji buvo naudojama ir pratybų metu). RBS-70 – tai švedų gamybos RoBotSystem įrenginys, kuriuo paleidžiamos raketos skirtos naikinti lėktuvams, bepiločiams skraidantiems aparatams ir sparnuotosioms raketoms. Veikimo nuotolis – 5 kilometrai. Tokios mobilios ir vos per kelias minutes paruošiamos sistemos šiuo metu saugo Ignalinos atominę elektrinę nuo galimos atakos iš oro.
Taikinys, kurį būtina numušti – tai oro srauto pripučiama šešių metrų ilgio medžiaginė „rankovė“, tempiama L-410 orlaivio. Atstumas tarp lėktuvo ir taikinio – 3 kilometrai.
Atlikusius taiklų šūvį kariūnus sveikino jų vadai ir įteikė po simbolinį pergalės cigarą. Per visą pratybų istoriją tokių pataikančių – net 92 proc., o tai pakankamai geras rezultatas, nes pasak kariškių, kolegos iš užsienio pratyboms naudoja kur kas didesnius taikinius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą