Lietuvos jūrinės istorijos ir kultūros klubas "Budys" šiuo metu rūpinasi 8 istoriniais laivais - pusė iš jų restauruojami dirbtuvėse, kitų liekanos stovi piliavietės teritorijoje. Klubui taip pat priklauso ir motorinė jachta "Olga", yra privačių asmenų, kurie savo laivus laiko istoriniais.
Jie ne kartą yra pareiškę, kad, priešingai nei kitose valstybėse, nesulaukia tinkamo dėmesio, neturi laivams nuolatinės stovėjimo vietos ir lengvatų.
Užvakar Klaipėdos jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje apie juos diskutuota dar kartą. Tiesa, šįkart daugiausiai dėmesio skirta istorinių laivų liekanoms piliavietėje ir jų tolesniam likimui.
Baiminamasi, jog juos ir toliau palikti pavojinga dėl grėsmės išnykti - laivus gadina laikas ir žmonės. Apsispręsta, kad jiems čia ne vieta ir iš piliavietės teritorijos netrukus turės dingti.
Turės patraukti
"Jie privalės būti iš čia patraukti - juk iš karto po Jūros šventės prasideda piliavietės rekonstrukcijos darbai, bus tvarkoma ir teritorija, kurioje dabar stovi liekanos, - sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys. - Ilgus metus diskutuojama, kur jie turi stovėti: piliavietėje ar privačioje teritorijoje. Tačiau niekas niekada nepagalvojo, kad mieste ir be šių teritorijų yra laivams laikyti tinkamų vietų."
Paklaustas, kur po komisijos rekomendacijos laikytų laivų liekanas, "Budžio" pirmininkas Kostas Frankas konkrečios vietos nenurodė.
"Ta komisija nieko neišmano. Piliavietė yra tautos, tai yra mūsų visų", - atsakė jis.
SENIENOS. Ne kartą dėmesio centre atsidūrusios senųjų laivų liekanos iš piliavietės turėtų dingti iš čia prasidėjus teritorijos rekonstrukcijai.
Tačiau K. Frankas komisijai pasiūlė idėją - laivų laikymui būtų galima panaudoti buvusios Pauliaus Lindenau laivų statyklos korpusą: jį uždengti stogu, o sienas - stiklu. Šiame statinyje esą galėtų įsikurti ir muziejus, ir restauracijos dirbtuvės, o elinge būtų galima laikyti jau atnaujintus laivus.
Pasiūlymų turi visi
Komisijoje pasisakęs Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas pateikė kelias laivų išsaugojimo perspektyvas.
Anot jo, vienas iš variantų galėtų būti jų perdavimas privatiems asmenims, kitas - perdavimas Lietuvos jūrų muziejui.
Jis pritaria ir tam, kad marinistinio centro įkūrimui būtų panaudotas P. Lindenau statyklos gamybinis korpusas, jame būtų archyvas, greta - istorinių laivų krantinė bei žuvų turgus.
"Juolab kad teko matyti tokių pavyzdžių Suomijoje - Helsinkyje ir Turku.
Tačiau centras turėtų būti pripažintas valstybinės reikšmės objektu - juk reikėtų nemažų investicijų. Bet teritorija ir pastatai yra privatūs, o jų savininkai savo teritorijoje nori statyti namus. Taip atsitikus mintis apie visuomeninės paskirties centrą būtų galutinai palaidota", - sakė paveldosaugininkas.
Galimybe rūpintis laivais suabejojo Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
"Mums patikėta saugoti valstybinį turtą, svetimu rūpintis aš nesiruošiu", - sakė ji.
Be to, kalbėta apie užsienio pavyzdžius: Danijoje ir Lenkijoje istorinių laivų liekanas įsigijo savivaldybės, kurios iš Europos Sąjungos fondų išsireikalavo pinigų ir juos atstatė.
Krantinė yra, bet nėra
Prieš kelerius metus Klaipėdoje gimė idėja iki 760 metų miesto jubiliejaus įkurti istorinių laivų krantinę, kurioje galėtų prisiglausti visi uostamiesčio senieji laivai. Miesto taryba jau yra numačiusi, kad jie stovės Pilies uostelio teritorijoje, tačiau krantinė oficialiai dar neįteisinta.
"Ruošiami nuostatai, naudojimo tvarka, kitos sąlygos - juridiniai reikalai turėtų būti sutvarkyti rudenį ar iki metų galo. Tada bus pokalbiai su laivų savininkais - ar jie sutiks su sąlygomis. Juk krantinė skiriama ne tik stovėjimui, galvojame apie edukaciją, švietimą", - sakė J. Genys.
Anot jo, bus pasikalbėta ir su daugiausiai laivų savininkų vienijančiu klubu "Budys".
"Niekas mūsų pageidavimų neklausė. Per metų metus pavyko pasiekti tik tiek, jog laivai pripažinti kultūros paveldo vertybe. Vieta Pilies uostelyje jiems tikrai netinkama, laivai yra be variklių, kaip su burėmis iš jo išplaukti?" - klausė K. Frankas.
Jis užsiminė, kad tokį statusą turintys laivai Klaipėdoje nevertinami.
"Bet kurioje šalyje istoriniai laivai švartuojami miestų centruose, jokie mokesčiai jiems netaikomi. O pas mus jie prilyginami brangiam nekilnojamajam turtui. Senųjų laivų vertė - tai ne senų lentų ir surūdijusių vinių kaina, o istorinė vertė, kuri gali būti įkainojama ir septynženkle suma", - anksčiau teigė K. Frankas.
AR ĮDOMU? Teigiama, kad istorinius laivus turėtų matyti kuo daugiau žmonių. Kad šie objektai jiems įdomūs, puikiai įrodė anksčiau mieste surengti tokių laivų paradas ir inscenizuotas mūšis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą