Vakar miesto Savivaldybėje vyko diskusija apie galimybę steigti Klaipėdos jūrų kadetų mokyklą (KJKM). Mero Vytauto Grubliausko teigimu, tokia mokykla Lietuvai, kaip jūrinei valstybei, yra labai reikalinga. Didžioji Britanija šiandien turi 220 kadetų mokyklų, Rusija - 51, jos yra ir Švedijoje, ir Nyderlanduose, ir Lenkijoje.
Pasak KJKM steigimo iniciatyvinės grupės koordinatoriaus, Lietuvos karo akademijos profesoriaus Valdo Rakučio, istoriniai faktai rodo, kad kadetų korpusas šalyje atsiranda tada, kai visuomenei iškyla bėda. Lietuvoje kadetų korpusas atsirado XVIII amžiuje, kai problema buvo didelis visuomenės supuvimas. Deja, kadetų mokyklos tąsos vėliau nebebuvo.
Juodkrantės jūrų kadetų mokyklos, kurią atgaivinti mažai šansų, iniciatyvinės grupės atstovai nedalyvavo. Jiems atrodo, kad iš jų vagiama idėja. Pasak V. Rakučio, Lietuvoje gali būti ir kelios mokyklos, tačiau kol kas kalbama tik apie vieną, bet stiprią mokyklą.
Beveik neįsivaizduojama, kad ji galėtų būti kur nors kitur nei Klaipėdoje, tačiau įvairių kliūčių netrūksta. Klaipėdoje per 27 metus taip ir nepavyko padaryti vieno stipraus jūrų skautų junginio. Anot profesoriaus, visi susikoncentravę tik į savo vėliavas, tad prarandama svarbiausia - valstybės idėja.
Psichologas Vytautas Čepas atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kuo vadinamasis švelnus auklėjimas pavertė dabartinius jaunuolius. Jo manymu, jūrinių kadetų korpusas galėtų būti vyriškumo mokykla.
Istoriko Arvydo Cesiulio nuomone, kadetų korpusas galėtų būti pilietiškumo ugdymo mokykla. Esą šiuolaikinis jaunimas darosi anemiškas, apatiškas, nemotyvuotas ir tik klausia, ką jam duoda valstybė, todėl, pasak A. Cesiulio, turime sergančią visuomenę, mokyklą, nebėra tikrojo, ne butaforinio patriotizmo. Lietuvai esą trūksta atsakingų žmonių, sugebančių priimti sprendimus valstybės naudai. "Toje mokykloje turėtų būti rengiami žmonės, kuriems Lietuva ne "dzin", - sakė jis.
Planuojama, kad Jūrų kadetų mokykloje mokytųsi 12-18 metų vaikai, kurie būtų visiškai išlaikomi. Jie gyventų bendrabučiuose, klaipėdiečiams išimtys nebūtų daromos.
Daug metų rengtą KJKM ugdymo koncepcijos projektą pristatęs Arvydas Piepalius, atsargos kapitonas, teigė, kad mokykla turėtų būti netoli Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Karinių jūrų pajėgų.
Joje negalėtų būti jokios politikos, būtų vertinamos krikščioniškosios vertybės. Kadetas įgytų jūrinį ir karinį parengimą, turėtų sugebėti savarankiškai priimti sprendimus, būti Tėvynę mylintis ir stipraus charakterio žmogus, turintis lyderio savybių.
Kadetai gautų visą bendrą vidurinį išsilavinimą, jo dalykai būtų dėstomi iki pietų, vėliau neformaliojo ugdymo metu jiems būtų dėstomos jūrų ir karybos programos. Mokykloje būtų griežta tvarka, rikiuotės, bausmių ir skatinimo sistema.
Pasak A. Piepaliaus, "jeigu tik prasidėtų didelis liberalizmas, mokyklą reikėtų uždaryti po metų." Jo teigimu, mokykla jokiu būdu neturėtų tapti našlaičių prieglauda ar sunkiai auklėjamų vaikų įstaiga. Po kurio laiko ji turėtų tapti elitine mokykla.
Klasės būtų suskirstytos į būrius, didelis dėmesys būtų skiriamas vaikų septynetui, nes tik tokioje grupėje jie galėtų geriausiai atsiskleisti.
Būtų galima pradėti nuo 200 vaikų. 5-6 klasių mokiniai įgytų pradinį karinį parengimą žaidimo forma, 7-8 klasių mokiniai - pradinį jūrinį parengimą, 9-10 klasių moksleiviai - profesinių įgūdžių. Baigusieji 10 klasių galėtų jau rinktis savarankišką gyvenimo kelią. 11-12 klasių kadetai būti rengiami stoti į aukštąsias mokyklas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą