Lietuvos bankas nusprendė grynųjų pinigų tvarkymo funkciją koncentruoti dviejuose padaliniuose - Vilniaus ir Kauno, atsisakant Klaipėdos skyriaus.
Toks sprendimas priimtas optimizuojant geografiškai plačiai išdėstytą saugyklų tinklą. Dėl būtinybės jas aptarnauti per keliolika metų susidarė situacija, kad beveik kas antras Lietuvos banko darbuotojas atlieka grynųjų pinigų tvarkymo, jų apsaugos ir ūkinio aptarnavimo funkcijas. Klaipėdos skyrius apdoroja mažiausiai - 17 proc. - viso šalies grynųjų pinigų srauto, čia veikia tik 1 iš 8 Lietuvos banko saugyklų.
Analizė parodė, kad tik pusę pajėgumų panaudojančiai Klaipėdos saugyklai tenkantį grynųjų pinigų srautą nukreipus kitiems Lietuvos banko padaliniams, šie tą patį darbą atliktų nedidindami darbuotojų skaičiaus.
Klaipėdos skyriaus bendros išlaidos kasmet sudaro beveik 4 mln. litų. Iš 44 skyriaus darbuotojų tik 11 darbuotojų, arba vos ketvirtadalis, atlieka pinigų tvarkymo darbus. Kiti trys ketvirtadaliai vykdo administravimo, apsaugos ir ūkio funkcijas.
Nutraukus skyriaus veiklą, Klaipėdos regiono gyventojai ir verslas nepatogumo neturėtų pajusti. Proginių monetų platinimo ir banknotų priėmimo ekspertizei klausimas bus sprendžiamas ieškant efektyviausio ir vartotojams patogaus būdo.
Skyriaus veiklos nutraukimas įtakos turės Klaipėdos skyriaus paslaugomis besinaudojantiems komerciniams bankams ir jų samdomoms pinigų pervežimo bendrovėms. Tačiau uždarius saugyklą grynųjų pinigų tvarkymas Klaipėdos regione bus organizuotas taip pat, kaip ir kituose Lietuvos banko saugyklų neturinčiuose miestuose.
Klaipėdos skyriaus veiklą numatyta nutraukti iki šių metų pabaigos.
Klaipėdos padalinio turtą Lietuvos bankas perleis Valstybės turto fondui. Likutinė šio turto vertė - 18,6 mln. litų.
Nutraukus Klaipėdos skyriaus veiklą, Lietuvos banko darbuotojų skaičius sumažės 5,5 proc., panašia dalimi - ir visos operacinės išlaidos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą