Mažametis nebaudžiamas net jei užsimoja peiliu

Mažametis nebaudžiamas net jei užsimoja peiliu

Praėjusių metų gruodžio 17 dienos „Šilokarčemos“ numeryje rašė apie incidentą, kai Tilžės gatvėje dviejų mažamečių berniukų konflikto metu vienas jų kitam smogė peiliu. Nedažnai pasitaikanti situacija tąkart sukrėtė ne vieną, o ypač mažamečių tėvus. Po pasirodžiusio straipsnio į „Šilokarčemos“ redakciją kreipėsi pasipiktinusi peiliu sužaloto berniuko mama, norėdama papasakoti, kaip viskas buvo iš tiesų.

Dabar apie to vakaro skaudžius įvykius trylikamečiui Lukui labiausiai primena kūną „puošiantys“ randai – du nugaroje ir vienas didžiulis pilvo ertmėje. Tiesa, pastarąjį jau paliko gydytojai, siekdami išgelbėti berniuko gyvybę. „Dabar sūnus vėl lanko mokyklą. Nėra itin gabus mokslams, jam sekasi prastai, bet jo charakteristika mokykloje tikrai nebloga – geras, ramus, mandagus ir išauklėtas vaikas, labai mylimas auklėtojos“, – sakė Luko mama Daiva. Prieš trylika metų jau palaidojusi šešerių metų sūnų, kurio gyvybę pasiglemžė sunki onkologinė liga, Daiva susigraudina vien pagalvojusi, kad nedaug trūko ir būtų praradusi dar vieną sūnų. „Prieš 13 metų rugsėjo mėnesį palaidojau sūnų, kuris sirgo vėžiu, ir tais pačiais metais, lapkritį, gimė Lukas“, – pasakojo Luko mama. Tad berniukas buvo jai tikras šviesos spindulys išgyvenus begalinį širdies skausmą.

Konfliktas kilo dėl šaulių uniformos

Luko mama Daiva pasakojo, kad Lukas ir 12-metis berniukas Tomas (vardas pakeistas), nuo kurio jis gavo durį peiliu į nugarą, buvo tikrai geri draugai. „Jie labai dažnai būdavo kartu: ir vienas pas kitą miegodavo, mokykloje ir po mokyklos laiką leisdavo drauge“, – sakė Daiva. Pykčiai prasidėjo, kai Lukas pradėjo lankyti šaulių būrelį pasekęs Tomo pavyzdžiu. Anot Daivos, šauliams labai trūksta uniformų, tad jei koks vaikas nebelankydavo, atiduodavo kitam. Taip nutiko, kad Tomas išėjo iš šaulių, tad Lukas nusprendė paprašyti draugo atiduoti uniformą. Nors, anot Daivos, Tomas iš pradžių ne itin norėjo atiduoti, tačiau ilgainiui nusileido ir atidavė draugui uniformą. Bet praėjusių metų spalio 11 d. Lukas susilaužė kairę ranką, net operuotis teko. Kol Lukas dėl lūžusios rankos negalėjo lankyti šaulių būrelio, pasak jo mamos, Tomas vėl nusprendė grįžti į šaulių ratą. Žinoma, ir uniformą susigrąžinti norėjo. „Tomas vis prašė Luko atiduoti uniformą, bet jis nedavė. Sakiau jam, kad atiduotų ir viskas, bet jis man atsakė, kad ranka sugis, jis vėl lankys šaulius, o tada jau uniformos nebegausiąs“, – pasakojo Daiva. Taip dėl šaulių uniformos tarp dviejų draugų prasidėjo nesantaika.

Gydytojas sveikino sugrįžusį iš ano pasaulio

Lemtingąją dieną likus kelioms valandoms iki berniukų susigrūmimo ir dūrio peiliu, Tomas dar buvo užsukęs pas Luką. Luko sesuo pasakojo, kad liepusi Tomui eiti lauk, o jis supykęs ją „gražiausiais“ žodžiais išvadino, bet galiausiai į merginą metęs plytą pasišalino. Vakarop Lukas susiruošė eiti su draugais į miesto kalėdinės eglės įžiebimą. „Lukas man pasakojo, kad su Tomu susidūrė prie kapinaičių. Susikivirčijo ir vėl dėl uniformos, susimušo. Aišku mano sūnus šauniai iš langetės užsimojo ir tada Tomas išsitraukęs peilį pradėjo mojuoti prieš Luko veidą. Tad Lukas jam dar kartą trenkė taip, kad jis nugriuvo, o peilis iškrito iš rankų. Mano sūnus pasakė, jog daugiau nesimuš ir nusisukęs ėjo šalin. Tada Tomas pribėgęs dūrė jam į nugarą, bet stipriai nekliudė ir tada, kai mano sūnus sukosi link jo, smogė dar kartą“, – pasakojo Daiva. Antras peilio dūris buvo sėkmingas – 2,5 centimetrų gylio žaizda. Žinoma, tą akimirką abiem berniukams buvo šokas. Daiva pasakojo, kad ir pats Tomas verkė išsigandęs ir grąsino, kad jei kas nors iškvies policiją, jis nusižudys. Pasimetę ir nežinoję ką daryti Lukas su draugais nubėgo pas Tomo penkiolikmetį brolį, kuris aptvarstęs draugą iškvietė greitąją medicinos pagalbą. „Man paskambino Luko draugas ir pasakė, kad jis padurtas. Ir ką jūs galvojat, kaip aš reagavau – taip ir nualpau stovėdama. Atsipeikėjusi net bijojau į ligoninę važiuoti, galvoju niekur aš nevažiuosiu ir viskas. Kažkodėl man atrodė, kad jis negyvas“, – graudinosi Daiva. Stipriai sužeistą berniuką tada gydytojas nukreipė į Klaipėdos ligoninę. „Visą kelią sėdėjau šalia sūnaus ir mačiau, kaip jis silpsta. Klaipėdoje berniuką priėmę gydytojai tuojau nusiuntė jį daryti ekoskopiją, mat įtarė, kad gali būti pažeistos kepenys. Po ekoskopo jo jau nebepamačiau. Kadangi buvo pažeistos kepenys, prasidėjęs vidinis kraujavimas, ligoninėje jį skubiai vežė operuoti. O po operacijos tris dienas jis gulėjo reanimacijos skyriuje ir tas dienas aš tegirdėjau iš gydytojo frazę, kad būklė stabili. Kai jį jau perkėlė į palatą, mums atvažiavus jo aplankyti atėjo gydytojas ir pasveikino Luką sugrįžusį iš ano pasaulio“, – pasakojo Daiva. Anot berniuko mamos, Luką išgelbėjo tik tai, kad Tomas už jį kur kas žemesnis, todėl ir smūgis buvo žemiau. „Jei būtų buvę vieno ūgio, tai kur jis jam būtų dūręs? Į širdį? Į kaklą? Kažin ar būtų tada pavykę išgelbėti mano sūnaus gyvybę“, – sakė Luko mama.

Įstatymai neleidžia bausti mažamečių

Nepaisant to, kad Tomas itin stipriai peiliu sužalojo savo draugą Luką, jam negali būti taikoma jokia bausmė. Štai tokie tie mūsų mylimos valstybės įstatymai – mažamečiai gali peiliais vienas kitą badyti, nes jų vistiek niekas nenubaus? Tiesa, tėveliai už vaikų nusikaltimus gali būti nubausti, neva jie nepanaudojo savo valdžios arba, kitaip tariant, tinkamai neprižiūrėjo savo vaikučių. Tik ar tai padės vaikui suprasti, kad toks elgesys nėra normalus? „Mokykloje man sakė, kad mokytojai jau ne kartą siūlė Tomui apsilankyti pas psichologą ir jo mama sutiko, jog jis nueitų. Bet jis atsisakė, o jo priversti negalima – gi mažametis“, – piktinosi Daiva. Nors moteris sakė, kad jai Tomo mamos nuoširdžiai gaila ir jaučianti, kad jai tikriausiai nemažiau skauda širdį, tačiau tikino visko taip nepaliksianti ir tikrai nedovanosianti, kad tokias kančias jos sūnui ir jai pačiai teko iškęsti. Kol kalbėjomės su Daiva, ji ne kartą klausė: „Kaip dabar gyventi toliau?“. Iš tiesų klausimas vertė stipriai susimąstyti. Berniukai vis dar mokosi vienoje mokykloje, visai netoli vienas nuo kito gyvena ir tikrai dar ne kartą susidurs akis į akį. „Tąkart jis tik padūrė, po kiek laiko tikėtina, kad ir papjaus, pamatęs, kad jam vistiek už tai jokios bausmės nebus. Tai kaip mes turime toliau gyventi? Kiekvieną kartą išleisdama sūnų į mokyklą ar su draugais į lauką gyvenu baimėje, nes netikiu, kad karas tarp jų jau baigėsi“, – nuogąstavo Daiva.

Besibaigiant mūsų su Daiva pokalbiui iš mokyklos grįžo ir pats Lukas. Jis tuojau ėmė rodyti randus nuo peilio dūrių, taip pat ir didijį, kuris liko po operacijos. Apie patį incidentą berniukas nebenorėjo kalbėti, tik dėkojo savo auklėtojai – M. Jankaus pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojai – metodininkei Laimai Giržadienei, už stiprų palaikymą besigydant žaizdas bei gerumą ir pagalbą mokykloje.

Tomo mama atsisakė komentuoti incidentą – pasakė tik tiek, kad jos sūnus šiuo metu guli ligoninėje. Belieka tikėtis, kad berniukai daugiau nebesipyks ir nebekonfliktuos bei džiaugtis, kad jų grumtynės lemtingąją dieną baigėsi pakankamai laimingai ir Lukas išgyveno po smūgio peiliu draugo rankoje.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder