Medkirčiai šiurpina Neringą

Iš tiesų nurodyta kirtavietė Juodkrantėje dar nepasnigus atrodė liūdnai: gilios ratų provėžos, styrantys kalnapušių kelmai, išvažinėtos pakelės, nuplėštas į mišką trukdęs įvažiuoti užtvaras...

Kaltina neūkiškumu

"Kai miškai permirkę, miškininkai nė vienoje normalioje urėdijoje technikos nevaro, o pas mus nežiūri - šlapia nešlapia, kirtimai vis vien vyksta. Kas užlygins tas duobes miške? Juk Neringos miškai turi išskirtinį statusą - negi su lengvesne technika dirbti negalima? Ką žmonės turi galvoti, matydami tokį šeimininkavimą miškuose? Paprastas žmogelis kaipmat būtų nubaustas, o čia tie, kurie turi saugoti mišką, jį niokoja", - piktinosi Neringos savivaldybės tarybos nariai Darius Jasaitis ir Arūnas Eimutis.

Anot jų, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (KNNP) miško tvarkymo darbų nederina nei su savivaldybe, nei su vietos bendruomene, todėl žmonės nežino, kodėl staiga atskiruose kvartaluose pradėtos plynai kirsti kalnapušės net 60 metrų pločio juostomis.

Tarybos nariai teigė parko teritorijoje pastebintys ir daugiau neūkiškumo ženklų, nes esą iš 4 buvusių girininkijų po reorganizacijos beliko trys, o didžiulius miškų plotus turi prižiūrėti tik septyni žmonės - eiguliai ir samdomi darbininkai, kurie nebepajėgia aprėpti tiek darbų.

"Todėl ir vėjovartos laiku netvarkomos, medžiai pūva miške, kopos po audrų netvirtinamos. Parkas deklaruoja, kad saugo gamtą, o realiai nieko nepadaro. Kažin ką pasakytų UNESCO ekspertai, pamatę, kaip be atodairos šeimininkaujama Kuršių nerijos miškuose", - piktinosi vietos politikai.

Prieš 12 metų Kuršių nerija kaip unikali teritorija - išskirtinės vertės kultūrinis kraštovaizdis - UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sprendimu buvo įrašyta į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą, priskiriant ją kultūrinių kraštovaizdžių grupei.

Miško darbai - suderinti

Kuršių nerijos miškuose kirtimus atliekančios bendrovės "Kietasis biokuras" direktorius Albinas Monstavičius teigė, jog visi miško tvarkymo darbai yra suderinti su KNNP direkcija.

"Kaip direkcija nurodo, taip mes ir dirbame. Išties sudėtinga šiemet dirbti, nes miško paklotė permirkusi, ir net paspaudęs šaltukas situacijos nepagerino. Tačiau ką daryti, jei laiku reikia įvykdyti priešgaisrinių miško juostų kirtimus? Kirtimams skirtas laikas - tik 2-3 mėnesiai, o jau žiema įpusėjo",- sakė Telšių rajone įsikūrusios bendrovės vadovas.

Jis teigė, kad nerijos miškuose dirbama su pačia naujausia technika, kuri esą didelės žalos miškui nedaro.

"Viena tokia naši transporto priemonė padaro tiek, kiek keturios, todėl, manau, geriau vieną kartą per mišką pervažiuoti, o ne važinėti po jį pirmyn atgal. O paliktas provėžas stengiamės sulyginti, nors tai mums ir nepriklauso daryti. Dirbame čia jau ne pirmus metus, tiesiog žiema pasitaikė kaip niekad lietinga ir apsunkino kirtimus", - "Vakarų ekspresui" aiškino A. Monstavičius.

Iš kalnapušių bendrovė vietoje gamina biokurą, kuriuo šildoma Nidos katilinė. Pasak A. Monstavičiaus, ekologiško biokuro nerijoje prigaminama daugiau negu yra poreikis kurui, todėl dalis kalnapušių skiedrų išgabenama džiovinti į žemyną, o kai vėl jų prireikia kūrenimui, parvežamos atgal.

GAMYBA. Tiesiog prie jūros iš nukirstų kalnapušių gaminamas biokuras, kuriuo šildoma Nidos katilinė.  Viliaus MAČIULAIČIO nuotr

---

Saugos nuo gaisrų

Iki atšalant orams miško kirtimo darbai Juodkrantėje buvo sustabdyti. Tokį nurodymą medkirčiams davė KNNP direkcija.

Tačiau, anot šios įstaigos vadovo Tomo Tukačiausko, miško tvarkymo darbus tenka tęsti, nes būtina laiku, pagal numatytą projektą, pagerinti miškų priešgaisrinę būklę.

"Manau, kad didesnę žalą miškams gali atnešti gaisrai, jei jiems plisti neužkirsime kelio, o ne transporto paliktos provėžos. Gal kam ir kelia abejonių plyni kalnapušių kirtimai, gal kam ir neatrodo gražiai, bet kito kelio nėra. Sutinku, kad gal mes visuomenę mažai informuojame, kokie darbai vyksta miškuose, ir žmonės nesupranta jų reikšmės", - teigė parko direktorius.

T. Tukačiausko teigimu, provėžos miško paklotei didelės žalos nedaro, nukirstų kalnapušių vietoje priešgaisrinėse juostose medžiai nebus daugiau sodinami, o kelmai ateityje bus susmulkinti.

"Darbai atliekami pagal patvirtintą miškotvarkos projektą. Mus jau tikrino ne viena komisija, pažeidimų nerado. Tai tęstinė programa, pradėta po didžiojo gaisro Smiltynėje, siekiant, kad tokios nelaimės nepasikartotų. Specialieji kirtimai atliekami 45 hektarų nerijos miškų teritorijoje", - sakė T. Tukačiauskas.

Jis nesutiko ir su priekaištais dėl netvarkomų vėjovartų miškuose ir esą neprižiūrimų kopų.

"Suprantu, kad miško pakraščiuose nuvirtę medžiai kažkam bado akis. Tačiau po kiekvienos audros neracionalu brautis į mišką, rankioti po 1-2 medžius. Ankstyvą pavasarį pasiųsime brigadą, ir viskas bus sutvarkyta. Tas pats ir su kopomis. Pernai Preilos paplūdimys buvo sutvarkytas idealiai: kopos užklotos žabtvorėmis, įrengti nauji laiptai, takai poilsiautojams. Bet gamta padarė savo - kaip tik neseniai audra nuplovė pusę pliažo. Ir vėl viską reikės pradėti iš naujo", - pasakojo parko vadovas.

T. Tukačiauskas teigė, jog po girininkijų reorganizacijos miškams ir kopoms prižiūrėti darbuotojų pakanka, o šiemet parkui iš biudžeto dar papildomai skirta 50 tūkst. litų krantams tvarkyti.