Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos skyriaus vedėjas ornitologas Gediminas Gražulevičius mano, jog ne tik žvirbliai, bet ir visi gyvūnai yra švaraus oro rodikliai.
"Žvirbliai nedingo, jų tiesiog sumažėjo", - sunerimusius miestiečius raminti skuba ornitologas. Anot G. Gražulevičiaus, miesto centre žvirblių populiacija sumažėjo ne dėl padidėjusios taršos, bet dėl maisto trūkumo, pasikeitusių perėjimo sąlygų, buveinių stygiaus. Modernūs miesto pastatai neturi landų, kerčių, kuriose paukščiai galėtų prisiglausti, parkuose trūksta tam pritaikytų inkilų.
Urbanistinė plėtra pakeitė ir kitų paukščių gyvenimo ypatumus, teigia kai kurie klaipėdiečiai. Girdima kalbų, neva Klaipėdos skulptūrų parke beveik išnyko varnos ir varnėnai. Miestiečiai kaltina aplink uostą besisukti mėgstančius kirus.
"Kirai dažniausiai maitinasi atliekomis", - kalbėjo G. Gražulevičius, įsitikinęs, jog šie vandens paukščiai negalėjo išstumti varnėnų.
Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento Analitinės kontrolės skyriaus vedėja Aida Garšvienė tvirtina, jog su oro kokybe Klaipėdoje viskas gerai. Jos manymu, šiandienos taršos vidurkis tesieks pusę leistinos normos vidurkio.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Dainora Bielskytė irgi tikina, jog šių metų liepos mėnesį atskirų parų sveikatai pavojingos oro taršos ribos viršijimas dar neužfiksuotas. Birželį kietųjų dalelių norma ore, skaičiuojant atskiromis paromis, buvo viršyta tik tris kartus (birželio 6-8 dienomis).
Trumpą laiką smulkios kietosios dalelės žmogaus organizmui nepavojingos. "Mes jas iščiaudime arba iškosime", - tvirtina D. Bielskytė. Tačiau ilgainiui taršos lygiui nesumažėjus, dalelės pradeda kauptis kvėpavimo takuose ir gali sukelti kraujotakos bei kvėpavimo sistemos sutrikimus. Tokio pobūdžio užterštumas ypač pavojingas vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, astma bei kitomis kvėpavimo ligomis sergantiems asmenims.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą