Kaltas ne vienas
Praėjusią savaitę į „Bangą“ kreipėsi abiturientas Nojus Mukauskas, pastebėjęs akivaizdžius pakitimus Minijos krantuose – aplinka buvo nusėta nugaišusiomis žuvimis. Vaikinas domėjosi ir ypač dideliu upės užterštumu, kadangi aplink plytėjo daugybė išsikerojusių dumblių. Biologinius procesus išmanantis jaunuolis teigia, kad dėl į vandenį patekusių fosforo ir azoto junginių greitai pradėjo daugintis dumbliai – prasidėjo eutrofikacija, kurios metu sunaudojamas visas vandenyje esantis deguonis, žuvims jo nelieka, todėl jos dūsta.
„Medžiagos, kurios sukelia eutrofikaciją, yra įvairios organinės trąšos, naudojamos žemės ūkyje, taip pat gali būti nuotekos ar kitos organinės kilmės medžiagos, turinčios azoto ar fosforo“, – kalbėjo Nojus. Jo teigimu, iš dalies tai yra natūralus procesas, tačiau galimai prisidėjo ir ūkinė arba pramoninė veikla.
Nojaus Mukausko nuotr. (gargzdai.lt nuotr.)
Aplinkos ministerijos versija
Sužinojęs apie įvykusį incidentą, Aplinkos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Marius Gochorovskis netrukus pasidalijo informaciniu pranešimu, atskleidžiančiu, jog pastarosiomis dienomis mirtingumo protrūkis pastebėtas ir Ventos, Veiviržo, Jūros upėse.
Aplinkosaugininkų duomenimis, minėtose vietovėse deguonies koncentracija užfiksuota mažesnė arba lygi 2 mg/l. Būtent tai lėmė didelę grėsmę žuvų išlikimui pastarosiomis ypač karštomis dienomis.
Sumažėjusį deguonies kiekį vandenyje esą nulėmė tai, kad esant aukštai temperatūrai sparčiau auga ir greičiau nyksta vandens augalai. Šitaip išlieka organinės medžiagos, kurių suskaidymui reikalingas didesnis deguonies kiekis. Negana to, jis reikalingas kvėpavimui ir rūgimo procesams, todėl jo sumažėjimas galimai nulėmė masinį gaišimą.
Dėl tebesitęsiančių karščių upėse taip pat nukrito vandens lygis, o tai taip pat galimai prisidėjo prie neigiamų padarinių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą