Darbėnai – kaip laimėję aukso puodą, po milijoną – kasmet

Kretingos rajonas ir šalies Vyriausybė susitarė, kad dalis būsimųjų jūrinių vėjo parkų pelno dalis atitektų ir Darbėnų seniūnijai. Jai kiekvienais metais turėtų tekti apie milijoną eurų.

Taip teigia Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.  

„Dabartiniais skaičiavimais, pradėjus veikti šiuo metu vis dar planuojamiems dviem jūrinio vėjo jėgainių parkams, Darbėnų seniūnijai skiriama šių parkų pelno dalis bendrai sieks daugiau kaip 1 mln. eurų kasmet!“, – trečiadienį savo feisbuko paskyroje paskelbė A. Kalnius.

Anot mero, dalį pelno nuo būsimųjų parkų veiklos seniūnija gaus Vyriausybei trečiadienį pritarus teisės aktų pakeitimams.

Sausio 28-ąją posėdžiavusi Vyriausybė pakeitė 2024 metais priimtą nutarimą dėl atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos ir paramos vietos bendruomenėms lėšų.

Teisės aktai numato, jog bendruomenes privalo remti vėjo parko vystymo konkurso laimėtojas – šiuo atveju antrinė „Igničio“ įmonė „Ignitis renewables“ su tarptautine jūrinės energetikos bendrove „Ocean Winds“, tačiau ši vėliau pasitraukė iš projekto.

Ankstesnė Vyriausybė priėmė teisės aktus, numatančius, kad jūrinio vėjo jėgainių parkų vystytojai kasmet pajūrio zonos savivaldybėms – Palangos, Klaipėdos rajono, Klaipėdos ir Neringos – turės skirti dalį už pagamintą elektros energiją gauto pelno, o Kretingos rajono šiame sąraše nebuvo.

A. Kalnius teigia, kad vietos bendruomenė turi teisę į tokias lėšas, nes per jos gyvenamąją teritoriją bus tiesiami požeminiai kabeliai ir bus nustatytos didelės jų apsauginės zonos.

„Nors per Darbėnų seniūnijos teritoriją bus nutiesta didžioji dalis požeminių jungties kabelių. Jungties ilgis sudarys apie 15 kilometrų, o jos apsauginė zona – 20 metrų, vadinasi, neteksime apie 30 hektarų miškų, dirbamos ar verslui ir turizmui plėtoti skirtos žemės“, – teigia A. Kalnius.

Lietuviškas jūrinis vėjo parkas būtų statomas Baltijos jūroje ties Lietuvos ir Latvijos siena, jis nuo kranto būtų nutolęs apie 37 kilometrus.

Pagal planą, pirmasis 700 megavatų galios Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“ turėtų pradėti veikti 2030-aisiais ir per metus pagaminti apie 3 teravatvalandes elektros – iki ketvirtadalio dabartinio šalies poreikio.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder