Šiuo metu viešosiose Klaipėdos erdvėse veikia penki fontanai: Danės krantinėje esantis "Žvejys", "Laivelis" "Meridiano" skvere, fontanai Danės skvere bei Karlskronos aikštėje ir "Anikės" fontanas Teatro aikštėje. Dar vienas, su ruonių skulptūromis, yra bendrovės "Klaipėdos laivų remonto" teritorijoje.
Klaipėdos savivaldybės administracijos specialistai prie šio "tinklo" priskiria ir dvylika fontanėlių, veikiančių pajūryje - I ir II Melnragėse bei Smiltynės paplūdimiuose.
Naudoja ne pagal paskirtį
Pagal atlygintinų darbų teikimo sutartį su savivaldybe "Anikės" ir "Laivelio" fontanų priežiūrą ir einamojo remonto darbus vykdo bendrovė "City Service".
Savivaldybei dviejų miesto fontanų eksploatacija pernai kainavo 19 763,98 lito, už sunaudotą vandenį sumokėta 11 795,20 lito. "City Service" rūpinasi ir paplūdimio fontanėlių priežiūra.
Objektus prižiūrintiems specialistams tenka patirti, kad ne visi esame užkietėję estetai: ypač praktiški miestelėnai fontanuose nusiprausia, išsiskalbia, nusiplauna iš miško parsineštas gėrybes.
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės Mildos Enciutės, rūpesčių fontanų prižiūrėtojams kelia per žiemą trūkę, korozijos pažeisti vamzdynai bei pavogti, nusukinėti vandens čiaupai Melnragėje.
Bendrovės "Klaipėdos vanduo", daugelį metų tradiciškai prižiūrinčios fontaną Karlskronos aikštėje, Vandenruošos departamento direktorius Aidas Birgėla sakė, kad eksploatacijos kaštai yra stabilūs.
Didžiausia problema - benamiai, fontaną naudojantys vietoje kriauklės, bei vandalai, išraunantys gėles iš greta esančių gėlynų ir sumetantys jas vandenin, tyčia užkemšantys vamzdžius.
Grožis laukia aukų
Laikai, kai fontanai tryško beveik kiekviename mikrorajone, yra praeityje. Po Nepriklausomybės atkūrimo atėjus ekonomijos etapui, fontanų eksploatacijos pinigų nebuvo skiriama - esą per brangu. Metai eina, tačiau kai kurie estetikos sumetimais pastatyti įrenginiai dėmesio taip ir nesulaukė. Norint prikelti juos naujam gyvenimui dabar, reikėtų nemažų investicijų.
Kol kas Debreceno, "Pempininkų" fontanai ir baseinai prie buvusių "Vaidilos" kino teatro bei "Neringos" prekybos centro apie ankstesnį savo vaidmenį miesto peizaže primena tik palijus.
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, šie fontanai valdžios nėra pamiršti, tačiau planuojant išlaidas lieka už sąrašo brūkšnio.
Pavyzdžiui, planuojant 2011-ųjų biudžetą, jame siūlyta skirti 95 tūkst. litų fontanui prie vadinamojo Debreceno prekybos centro. Šių lėšų, pasak L. Dūdos, būtų pakakę inžinerinės fontano sistemos atnaujinimui, estetiniam sutvarkymui ir eksploatacijai per sezoną. Tačiau gerai iniciatyvai pinigų neatsirado.
Fontanų tvarkymas lieka vienu iš strateginio veiklos plano punktų. Anot L. Dūdos, rengiant 2012-ųjų biudžetą, bus siūloma numatyti 245 tūkst. litų "Pempininkų", Debreceno fontanams, jei užteks - ir dar vienam panašios paskirties objektui remontuoti.
"Vaidilos" bei "Neringos" baseinų tvarkymas, pasak L. Dūdos, būtų paskutinis miesto potėpis iščiustijus visa kita.
Tapo tradicija
Savivaldybė kviečia Klaipėdos bendroves, galinčias skirti lėšų fontanų tvarkymui, padėti miestui rūpintis šiais objektais.
"Turime ne vieną pavyzdį, kai toks bendradarbiavimas vyksta, ir jis galėtų būti plečiamas. Savo ruožtu įmonės galėtų įamžinti savo vardą atminimo lentele ant remiamo fontano", - sakė L. Dūda.
Laivų krovos akcinė bendrovė "Klaipėdos Smeltė" pagal sutartį su savivaldybės administracija tradiciškai rūpinasi "Žvejo" fontanu.
"Klaipėdos Smeltė" - viena iš Klaipėdos uosto kompanijų, kurios veiklos dalis - šaldytos žuvies krova ir sandėliavimas. Be to, esame įsikūrę buvusio žvejybos uosto teritorijoje", - pasirinkimą komentavo bendrovės rinkodaros direktorius Eduardas Galuškinas.
Pokalbininko teigimu, vasarą fontaną tenka valyti kartą per savaitę, rudenį, kai pagausėja lapų - du kartus. Be to, kartą per mėnesį fontanas išvalomas kapitaliai.
Fontano priežiūra per metus įmonei atsieina apie 25 tūkst. litų, įskaitant valymo darbus, remontą ir priežiūrą, paleidimui reikalingą vandenį bei elektrą. Pasak E. Galuškinio, jokių sunkumų rūpinantis fontanu nėra kilę.
Sutartis vykdoma iš dalies
Kai kurios tokią partnerystę ne vienerius metus plėtojančios bendrovės pasigenda savivaldybės administracijos palaikymo.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanija "Bega" reprezentacinėje miesto vietoje - Danės skvere - esančiu fontanu, prieš kelis dešimtmečius įrengtu plečiant žaliąją zoną dabartinio bendrovės "TEO LT" pastato link, savo iniciatyva rūpinasi nuo 1998-ųjų, kai fontanų finansavimas miestui buvo sunkiai įsivaizduojama prabanga.
Įmonei tai kainuoja apie 70 tūkst. litų per metus, šiltuoju sezonu įrenginį prižiūri bei valo paskirtas "Begos" darbuotojas. 2002-aisiais švenčiant miesto 750 metų jubiliejų, bendrovė skyrė lėšų kapitaliniam fontano atnaujinimui - buvo pakeisti požeminiai fontano vamzdynai, siurbliai, sklendės, automatinė valdymo sistema, purkštukai, įrengtas modernus apšvietimas.
Iniciatyvos "Bega" atsisakyti neketina ir kartu tikisi, kad šiuo pavyzdžiu paseks ne tik miesto įmonės, bet ir pati Klaipėdos savivaldybė. Mat prieš 13 metų su bendrove pasirašytoje sutartyje savivaldybė įsipareigojo sutvarkyti skverelį, kuriame yra fontanas: pakeisti išsiklaipiusias plyteles, medžių paunksmėje pūvančius samanotus medinius suolus, pastatyti vienodas šiuolaikiškas šiukšliadėžes, kad skveras bendromis pastangomis taptų jaukiu bei gražiu kampeliu.
Apie tai "Bega" uostamiesčio municipalitetui reguliariai primena. Tačiau ir šiemet savivaldybės administracija atsakė tradiciškai - lėšų skverui atnaujinti nėra, tad šiemet pokyčių čia neplanuojama.
Globojamą fontaną artėjančiam sezonui jau rengianti įmonė taip pat teiravosi, ar per Motinos dieną, kai jis tradiciškai yra įjungiamas, skvero gėlynai jau žydės. Tačiau miesto tvarkymo specialistai pranešė, kad vasariniams augalams laikas būtų perdėm ankstyvas, o mažiau įnoringas našlaites greitai išvogtų ilgapirščiai grožio mėgėjai. Mažiau skeptiškai nusiteikusi "Bega" svarsto gėles skvere pasodinti savo lėšomis.
Miesto puošybos skurdumas stebina fontano tvarkytojus. Juolab kad neseniai su pramonininkų delegacija viešėdami kaimyniniame Kaliningrade, "Begos" generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis ir meras Rimantas Taraškevičius nepraleido pro akis, kad mieste jau sodinamos gėlės - nepaisant to, kad šiemet Kaliningrade nevyks Europos vyrų krepšinio čempionatas, čia nelaukiama "The Culture 2011 Tall Ships Regatta" regatos bei Jūros šventės.
Miestui trūksta dėmesio sau
Petras ŠADAUSKAS, architektas, buvęs ilgametis Klaipėdos miesto dailininkas
Prekybos kompleksų "Aitvaras", "Pempininkai", "Debrecenas" bei šalia esančių fontanų projektavimo darbams XX a. 7-ajame bei 8-ajame dešimtmečiuose vadovavo šviesios atminties architektas Gytis Tiškus. Kiek pamenu, "Pempininkų" fontano konstrukcijas iš nerūdijančio plieno pagamino "Baltijos" laivų statyklos meistrai. Šie projektai pakeitė tokius "šedevrus", kaip netoli Danės stovėjęs fontanėlis su trimis betoninėmis gulbėmis, atvežtas iš plačiosios tėvynės - tuomet tokie kūriniai buvo štampuojami pagal trafaretą ir statomi įvairiose Sovietų Sąjungos vietose. Madinga buvo juos padažyti dažais. Tokio tipo fontanas - su ruoniais - išliko bendrovės "Klaipėdos laivų remontas" teritorijoje. Ar apleisti seni fontanai vėl gali veikti, ar būtina keisti visą sistemą, galėtų įvertinti specialistai, tačiau, bet kuriuo atveju, geriau būtų juos matyti veikiančius. Didesnio miesto dėmesio žaliesiems plotams, estetikos objektams pasigendu. Mane stebina drastiškas medžių genėjimas, nepaisantis jokių želdynų formavimo principų, neprižiūrimi paminklai, apleisti parkai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą