Politiniuose kuluaruose šiuo metu verda kova dėl teisės vėl įsteigti nacionalinę Jūrų kadetų mokyklą: varžosi Rusnė ir Klaipėda.
Tokia įstaiga veikė Juodkrantėje, tačiau 2014 metais buvo uždaryta. Jūrų kadetų mokyklą bandoma steigti Rusnėje, tačiau kol kas nesėkmingai, todėl raumenis ėmė rodyti seniausias jūrines tradicijas turintis uostamiestis.
Klaipėdiečiai jau ir vietą yra parinkę, ir suskaičiavę, kad Jūrų kadetų mokyklos išlaikymas kasmet atsieitų apie 1,6 mln. eurų. Jų teigimu, Rusnė negali pretenduoti į kadetų mokyklos steigimą dėl šios vietovės nuošalumo. „Turime visas sąlygas tokiai mokyklai įkurti, aukščiausios kvalifikacijos dėstytojų, techninę bazę. Tikrai dedame visas pastangas, kad kadetų mokykla būtų įsteigta uostamiestyje, o ne pamaryje, saloje“, – LŽ sakė Klaipėdos miesto merijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.
Žlugo ir atgimsta
Kone dešimtmetį garsiai pūstas Juodkrantės jūrų kadetų mokyklos burbulas subliūško, nors 2006-aisiais įsteigta ir pagal vienos iš Jungtinės Karalystės karališkųjų mokyklų modelį veikusi įstaiga žvejų kaimelyje buvo tapusi tikra sensacija.
Pernai Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokyklą nuspręsta prijungti prie Nidos vidurinės mokyklos, tad po šios reorganizacijos buvusioje kadetų kalvėje mokosi tik 1–4 klasių mokinukai. Pagrindinė šios mokyklos fiasko priežastis – nei valstybė, nei Neringos merija, nei pati ugdymo įstaiga nesugebėjo pastatyti moksleivių bendrabučio.
Kadetų mokykloje vaikai mokėsi nuo 5 iki 10 klasės. Pirmaisiais metais jų buvo 20, 2007-aisiais – jau 50. Vėliau kadetų vis mažėjo. Pernai jų buvo vos 12 (pačioje mokykloje – tik 26 vaikai). Nuo 2006-ųjų Jūrų kadetų mokyklą baigė 4 laidos.
Uždarius šią sukarinto režimo mokyklą Juodkrantėje imta garsiai kalbėti, kad Lietuvai, prisistatančiai kaip jūrinė valstybė, tokia įstaiga vis dėlto reikalinga. Pirmoji ambicijas ėmė rodyti Rusnė. Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) buvo sudaryta speciali darbo grupė.
Rusnėje būsimiems kadetams ketinama pasiūlyti kelių šimtų vietų bendrabutį. Jų praktinio mokymo baze taptų pro Rusnę tekančio Nemuno atšakos, šalia esančios marios ir už šių plytinti jūra.
„Viltis įkurti šioje saloje Jūrų kadetų mokyklą gyva iki šiol. Dėl jos steigimo politinį sprendimą yra priėmusi Šilutės rajono taryba. Apie šiuos reikalus kalbėjau su premjeru, su Krašto apsaugos ministerijos vadovybe, kuri labai palaiko idėją ir ketina prisidėti materialiai. Rusnė – tinkama vieta, nes izoliuota, vaikams nebūtų pagundų, jie galėtų susitelkti tik į mokslus ir jūreivystės subtilybes. Yra daug iš Šilutės kilusių jūrininkų, kurie sutiktų dėstyti Rusnėje“, – LŽ aiškino Seimo narys Kęstas Komskis.
Rusnės kazusas
Tačiau aiškėja, kad dideles ambicijas puoselėja ir Klaipėda. Jos atstovai jau įtraukti ir į minėtą darbo grupę.
„Kai tik uždarė Juodkrantės kadetų mokyklą, iškart buvo prabilta apie Rusnę. Bet praėjo metai, o tos mokyklos vis nėra. Viskas – tik kalbų lygio. Nusprendėme nesėdėti sudėję rankų ir siūlyti kadetų mokyklą steigti Klaipėdoje. Manau, niekam nereikia aiškinti, kokią turime turtingą istoriją, susijusią su jūrinėmis tradicijomis. Klaipėdoje jau veikia Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, dirba geriausi dėstytojai. Vargu ar jie norės belstis į Rusnę“, – dėstė vienas kadetų mokyklos steigimo uostamiestyje iniciatorių, atsargos karininkas Raimondas Praleika.
Jam pritarė ir į darbo grupę įtrauktas Klaipėdos miesto tarybos narys Vytautas Čepas. „Atsilaisvino Lietuvos policijos mokyklai priklausęs didžiulis pastatas ir bendrabutis Jaunystės gatvėje. Dabar rengiame specialią kadetų mokyklos koncepciją, formuojame būsimų dėstytojų sąrašą. Vaikai iš visos Lietuvos čia mokytųsi nuo 5 iki 12 klasės. Norime, kad tai būtų ne regioninė, o nacionalinė įstaiga. Kalbėjome su krašto apsaugos ministru, jis patikino, jog būtų suteikiama karinė ekipuotė“, – kalbėjo tarybos narys.
V. Čepo nuomone, Rusnė tikrai netinkama kadetų mokyklai steigti dėl specifinių gamtinių sąlygų. „Juk tai visus metus kiaurai vėjų košiama sala. O kai prasideda potvyniai, gresia izoliacija. Nemanau, kad siekiantiesiems mokslų tokia vieta būtų psichologiškai paranki“, – svarstė jis.
Konfrontacijos nenori
Idėją steigti kadetų mokyklą uostamiestyje palaiko ir pats Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
„Uostamiestis pasiruošęs įkurti tokią mokyklą. Jūrų kapitonai – pajuokausiu – Labanoro girioje ar saloje neauginami. Jie turi būti mokomi jūreivystės prie jūros, o ne prie seklių marių. Tačiau priešpriešos tarp Rusnės ir Klaipėdos neturėtų būti. Reikia vadovautis pragmatiniais motyvais. Klaipėdoje yra ir jūra, ir techninė bazė, ir protai, ir galimybės, ir infrastruktūra“, – LŽ vardijo jis.
Mero manymu, lemiamą žodį dėl Jūrų kadetų mokyklos steigimo turėtų tarti kompetentingi specialistai, o ne politikai.
Rašyti komentarą