Esame žvaigždžių vaikai
"Bet kuris menas yra daugiareikšmis, kiekvieno žiūrovo asociacijose galima rasti skirtingų ir prieštaringų dalykų. Man Vyto Karaciejaus fotografijų ciklo "Smėlio legenda" darbai - įspūdingi, tačiau nekyla mintis kopose ieškoti dangaus, tuo tarpu tarp Vytauto Balsio "Rojaus sodų" skulptūrų yra gražių įžvalgų. Šiuo metu vienas pagrindinių astrofizikos ir naujosios filosofijos klausimų yra gyvybės visatoje ir jos aukščiausios formos, proto fenomeno egzistavimas, galimi kontaktai ir kita. "Rojaus sodo" darbuose tokią interpretaciją galima gražiai išreikšti, komentuojant konkrečias detales, ekspresiją", - sakė astronomas, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Gunaras Kakaras.
KELIONĖ. "Kas tas rojus - poeto svajonė ar doro žmogaus gyvenimo tikslas? Rojaus sodai nuolat iškyla prieš akis kaip miražai", - sakė skulptorius Vytautas Balsys. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Pokalbininkas sakė, kad visi mes esame žvaigždžių vaikai. Paaiškinimas paprastas: prieš 6 - 8 milijardus metų mūsų visata prasidėjo nuo dviejų elementų - vandenilio ir helio atsiradimo, ir jų perdirbimas vyko žvaigždėse, kur iš lengvų elementų formavosi sunkesni, ir po supernovos sprogimo žvaigždžių išmesta medžiaga jau buvo prisodrinta sunkesnių elementų. Formavosi sekančios kartos žvaigždės, aplink jas - planetos, tad kiekvienas sunkesnis už helį ir vandenilį atomas Visatoje ir mūsų kūne yra gimęs žvaigždžių gelmėse.
"Mūsų protėviai, kaip ir visų žemės civilizacijų, gyveno po šiuo dangumi, ir bendravo su saule, žvaigždėmis, pagal jas rikiavo darbus, kūrė dainas, patarles, pasakas. Jie turėjo tą ryšį su kosmosu. Bėda ta, jog mes esame tikrieji primityvai, izoliuoti nuo Visatos, neturintys laiko pakelti akių į dangų, ir žemės šviesos, dūmai ir dulkės užgožia visa tai. Esame susirūpinę pragmatiškais, žemiškais dalykais, todėl esmė - ne atradimas ko nors ypatingo šiame baltiškame palikime, bet būtinybė pajusti pagarbą tradicijoms, pajausti save ne tik šios planetos gyventoju, bet žvelgti daug plačiau, idant, veikiami progreso, netaptume robotais", - sakė astrologas.
KOPOS. V. Karaciejui teko ilga piligrimo kelionė po Neringos kopas, kad atsivertų jų nežemiškas grožis. Vyto KARACIEJAU nuotr.
Be abejo, mūsų protėvių astronomijos žinios nėra lygintinos su dabartine astronomija, tačiau pagrindinis dalykas, kurį "susėmė" viso pasaulio kultūros - tai kalendorių formavimas, o tai yra ne kas kita, kaip stebėjimas žemės sukimosi apie ašį, Saulės, Mėnulio - ir tuo ritmu gyventa.
Baltiškasis paveldas yra tai, jog vora žvaigždynų turi lietuviškus pavadinimus: Aušrinė, Vakarinė, Žiezdrė, Grįžulo ratai, Sietynas, Jotangas. Apie senuosius ritualus, susijusius su dangaus kūnais, sakė mokslininkas, sunku ką pasakyti. Etnokosmologijos muziejuje galima pamatyti unikalų dubeniuotą akmenį iš pagoniškos vietovės, kuriame yra 20 išduobtų duobučių, ir jo paviršiuje lietui palijus atsispindi vanduo - tarsi žvaigždė dienos metu. Tyrinėjame hipotezės, bet tikro ir nepaneigiamo atsakymo, kokia buvo duobučių prasmė ir apeigos prie akmens, nerasim."
KALENDORIUS. Astronomas Libertas Klimka parodos autorius ir dalyvius supažindino su senovinio kalendoriaus simboliais. Vytas Karaciejus.
Universali visoms tautoms pagarba Visatai, viltis, pasitikėjimas ir tikėjimasis kažko gero, gražaus. Utenos rajone rastame Valiulio akmenyje yra iškalti žvaigždės, mėnulio ir saulės vaizdai, kurie dar yra apibrėžti elipsės formos linija. Interpretacija, pasak astronomo, galėtų būti tokia: Saulė yra mūsų pasaulio centras. Mėnulio pjautuvas - žemės gyvybės ir taikos simbolis, nes ši planeta buvo kaip lemiantis ženklas žmogaus gimimui, jo fazių kaita buvo siejama su žemės kultūrų sėjimu, auginimu. Na, o žvaigždė - tolimųjų dangiškų pasaulių gyvybės simbolis.
Tarp žemės ir dangaus
"Nereikia kosmoso cituoti savo darbuose, nes jis dar yra nepažinus, ir gali nusifantazuoti. Danguje vykstančius reiškinius sunku fotografuoti, nors kopų reljefai, faktūros keistos, regis, iš smėlio išlenda keisti, nežemiški padarai", - sakė Vytas Karaciejus.
Užfiksuoti žaibus ar kitus dangaus reiškinius fotografams sunku, tad menininkas sako, jog žemėje reikia surasti tą stebuklą - dangų, visatą - viskas yra mums po kojomis. Jam smėlis atrodo gyvas, nes viskas kopose nuolat juda, keičiasi, atsiranda nauji ženklai.
PALYGINO. Klaipėdiečio fotomenininko darbus etnologas Libertas Klimka palygino su Marso paviršiaus peizažais ir papasakojo apie šį šviesulį.
"Aš esu gamtos vaikas; kataliku padarė tėvai, o aš galvoju apie kitokius dalykus, kad reikia tikėti vandeniu, medžiu, Saule, apskritai Kūrėju. Man įspūdį padarė astronomai, papasakoję, kas ten toli, už tūkstančių šviesmečių. Yra amerikiečių sukurtas skraidantis teleskopas, vienintelis pasaulyje rodantis daugybę galaktikų. Jos menininkų akiai - nuostabios", -sakė fotomenininkas. Jo kopų peizažus parodos rengėjas Gunaras Kakaras palygino su Marso paviršiaus vaizdais.
Vytautui Balsiui labai patiko parodos vieta ir etnokosmologijos muziejuje tvyranti dvasia. Jis sakė:
"Nesvarbu, kada visa tai prasidėjo, vyksta ar pasibaigs. Nesvarbu kas - gamta, Dievas ar kažkas kitas davė mums visa tai. Nesvarbu, kuriame krašte, amžiuje ir koks buvo tas daiktas, kuo mito tas Žvėris, kokia buvo to žmogaus akių spalva. Visų jų užuomazga bendra. Svarbu tai, kiek tu, suvokdamas save neatsiejama to bendrumo dalimi, lieki adekvatus savo laikui, savo asmeniui."
Protėviai ir žvaigždynai
"Dangaus kūnus mūsų protėviai naudojo praktiškai - kalendoriui sudaryti. Tačiau jų negarbino - garbino dvasią arba dievus. Nors buvo toks dievas Žvaigždikas, neaišku, ką jis globojo, žinios labai fragmentiškos; lyg tai buvo šviesos dievas. O su žvaigždynais turbūt buvo siejami tam tikri įvaizdžiai. Na, tarkime, žvaigždynas Artojas su jaučiu arba Sietynas; yra žvaigždžių konsteliacijos. Artojas siejamas su sėja, pasirodęs pavasarį netoli horizonto tarsi ragino žmones išeiti į laukus arti. Pagal žvaigždynus buvo nustatomas darbų eiliškumas", - sakė etnologas, gamtos mokslų daktaras, mokslo istorikas Libertas Klimka.
ATEIVIS. "Rojaus sodų" skulptūros primena nežemiškas būtybes.
Pasak mokslininko, dangaus kūnų vaizdavimas ant akmens - itin retas dalykas, nes esame medžio kultūros žmonės. Turime vos keletą akmenų, kuriuose lyg ir pavaizduoti žvaigždynai, bet kituose tų duobučių tiek daug, kad negali atrinkti, kur kuris yra. Su Saule ir Mėnuliu jis sakė žinantis tą patį vieną akmenį Lietuvoje - Valiulio akmenį, kuriame planetos pavaizduotos kiaušinyje - visuotinės gyvybės simbolyje.
"Žyniai astronomijos mokėsi turbūt iš sukauptos žemdirbystės patirties, vargu ar nuvykdavo pas kitas tautas, na, gal kuris ir nukeliaudavo kur toliau gintaro keliu. Turime vienintelę ištyrinėtą observatoriją Palangoje, bet ji yra vėlyva, XV amžiaus pradžios, o ankstesnių, ko gero, dar mes neradome, nors yra tokių akmenų, kurie, panašu, sudėlioti tokia tvarka, kaip stulpeliai observatorijose, bet nustatyti datą, kada jie atsirado, yra sudėtinga", - sakė mokslininkas.
Pokalbininkas sakė, jog žemės kultūroje svarbiausios buvo šios kalendorinės šventės: sėja, ganiavos pradžia, o rudenį žmonės grįždavo namo, merginos, nurovusios linus, dėkodavo dievui Vaižgantui. Kalendorinės apeigos vykdavo alkuose, tikimiausia - pagal Saulės judėjimo dėsningumus. O mažesnis laiko tarpas matuotas Mėnuliu, tačiau tai yra ankstesnis kalendorinis reperis, kol dar žmonės buvo ne žemdirbiai, o medžiokliai, akmens amžiuje.
"Reikia pasakyti, kad Paukščių Takas lietuviams buvo svarbus, nes manyta, kad protėvių vėlės keliauja į dausas. Ir, matyt, jį tapatino su Pasaulio medžiu, nes jis driekiasi per visą skliautą. Pasaulio modelio ašis, kulto objektas buvo medis, be to, ir apeigų vieta, kur buvo aukojama dievams", - sakė pokalbininkas.
Apie V. Karaciejaus vėjo ir smėlio kūriniją jis sakė, jog nėra tolimos nuo dangaus: juk tas skulptūras formuoja vanduo, vėjas, ir saulė. O V. Balsio darbuose įžiūri įvairias medžio metamorfozes - baltiškos kultūros vieną svarbiausių objektų.
"Tie "Rojaus sodai", padaryti iš marmuro, bronzos ir vario, nepavaldžių laikui, tarsi įamžina mūsų vertybes - gamtą, tai, ką Lietuvoje turime gražiausio", - samprotavo mokslininkas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą