Uostamiesčio centre, Vilties gatvėje, pusę gyvenimo pragyvenusi pensininkė Zita S. nebežino, kur kreiptis ir baiminasi galų gale atsidursianti gatvėje.
Atsiradus būsto savininkui, Klaipėdos miesto savivaldybės siūloma kompensacija - 97 tūkst. litų už 30 kvadratinių metrų ploto būstą - pensininkei atrodo juokinga. Ji sako realiai suvokianti, kad pagal dabartines rinkos kainas ji nieko neįpirksianti.
"Ir taip baisu senatvėje kur nors išsikraustyti. O dabar dar išeina, kad turėsiu apsigyventi kokioje nors landynėje", - verkė 71-erių moteris.
Deja, nei būstą vertinę nekilnojamojo turto verslo atstovai, nei valdininkai sakė negalintys niekuo pensininkei padėti. Tik tokia esanti reali jos būsto vertė - 3,2 tūkst. litų už vieną kvadratinį metrą.
"Aš pasisiūliau už tokią sumą išsipirkti tą butelį iš savininko. Tačiau jo atstovai man pareiškė, kad norėdama išsipirkti, turėčiau sumokėti jau po 5 tūkst. litų už kvadratinį metrą", - skundėsi Zita.
Kalta bendra vonia
Būsto vertintoja Lina Bružienė paaiškino, kad minėto būsto vertė labai sumažėja dėl to, kad pensininkė realiai gyvena viename kambaryje ir vietoje koridoriaus turi įsirengusi virtuvėlę. O vonia ir tualetas jau yra bendro naudojimo patalpos.
Pasak vertintojos, jei toje pačioje miesto vietoje būtų vieno kambario butas su virtuve ir vonia, jo vertė būtų kur kas didesnė - 4,6-4,8 tūkst. litų už kvadratinį metrą.
Beje, Zita pasakojo, kad virš jos buto esančioje mansardoje įrengtas butas su tualetu jau įvertintas po 4,5 tūkst. už kvadratinį metrą.
"Ir niekam nesvarbu, kad į tą tualetą reikia eiti susilenkus. Vien jo buvimas pakelia buto vertę daugiau nei tūkstančiu litų už kvadratinį metrą?" - stebėjosi Zita.
"Kad ir kaip stengėmės, išanalizavę visus tuo metu parduodamus objektus, kurie yra su bendro naudojimo patalpomis, dabartinėmis rinkos sąlygomis daugiau įvertinti negalėjome", - apgailestavo vertintoja L. Bružienė.
Esą ir taip buvo atsižvelgta, kad Zita yra įsirengusi savo virtuvę, turi atskirą įėjimą. Nustatyta jos būsto vertė buvo didesnė nei kaimynų, turinčių tik vieną kambarį. Jiems už kvadratinį metrą pasiūlyta po 3,1 tūkst. litų.
Santaupų neturi
Pensininkė Zita apgailestauja, kad jai šitaip nepasisekė. Į Vilties gatvėje esantį butą ji su sūnumi atsikraustė 1974 metais, kai išsiskyrė su vyru. 1992 metais, kai bandė būstą privatizuoti, netikėtai sužinojo, kad iš JAV atsiliepė tikrasis būsto savininkas Valentinas Šernas.
"Valstybė keletą metų bylinėjosi su V. Šernu. O mes buvome įkaitai - negalėjome butų nei pasikeisti, nei privatizuoti, nei remontuoti. Galų gale buvo pasakyta, kad iki 2009 metų mums reikės išsikraustyti, o valstybė sumokės kompensaciją. Mano butą vertino jau tris kartus, tačiau pagal įvertintą sumą aš realiai nieko kito negaliu nusipirkti. Kad ir dabar - ką aš nusipirksiu už 97 tūkstančius litų, jei realiai nėra tokių kainų? Visi vieno kambario butai kainuoja per 100 tūkstančių. Juk aš neturiu jokių santaupų", - guodėsi Zita.
Grąžina ir su nuomininkais
Klaipėdos savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vyresnioji specialistė Milda Enciutė minėjo, kad Zita turi tik vieną išeitį - kreiptis į teismą. Jei teismo ekspertai nustatys, kad būsto vertė yra didesnė nei buvo nustatyta, tiek jai ir bus sumokėta.
Be kita ko, M. Enciutė minėjo, kad pensininkė galėjo rinktis ir kitus variantus. Pavyzdžiui, išsinuomoti butą, o nuoma būtų mokama iš kompensacijai skirtų pinigų.
"Įvertinus jos būstą, ji socialiniame būste galėtų gyventi iki gyvenimo pabaigos", - sakė M. Enciutė
Tiesa, minėtais atvejais po pensininkės mirties giminaičiai nepaveldėtų nei nuomojamo, nei socialinio būsto.
M. Enciutė pasakojo, kad iš viso uostamiestyje buvo apie 100 tokių vadinamųjų nuomininkų, gyvenusių būstuose, kurie iki 2009 metų sausio 1 dienos turi būti sugrąžinti savininkams.
"Pusė nuomininkų jau yra iškraustyta. Niekada nekilo jokių problemų, visi likdavo patenkinti kompensacija. Matyt, Zita yra tiesiog sutrikusi ir baiminasi, kad jos neapgautų. Nors realiai juk niekas to nenori", - tikino M. Enciutė.
Jos duomenimis, dar yra likę 11 savininkų, kuriems jų nekilnojamasis turtas buvo grąžintas su nuomininkais, kurie dar nėra iškraustyti.
Pasiūlymai spaudžia ašaras
Nekilnojamojo turto vertintojai minėjo, kad pensininkė esą be reikalo dramatizuoja situaciją. Neva siūloma kompensacija nėra tokia niekinė, kaip jai atrodo.
"Už 97 tūkst. litų yra galimybė įsigyti panašios kokybės būstą miesto centre. Pavyzdžiui, mūsų nekilnojamojo turto agentūra šiuo metu galėtų pasiūlyti pensininkei Herkaus Manto gatvėje bendrabučio tipo būstą su bendru koridoriumi, bendro naudojimo virtuve ir tualetu už 55-60 tūkst. litų", - sakė L. Bružienė.
Išgirdusi tokią žinią pensininkė vos neapsiverkė. Iki šiol tvarkingai ir jaukiai gyvenusi moteris sakė neįsivaizduojanti gyvenimo tarp asocialių šeimų, kur visame aukšte yra tik vienas tualetas ir bendra virtuvė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą