Naujakuriai blaškosi tarp miesto ir kaimo

Bendruomenės pirmininkas Vaidas Lekstutis tvirtina, esą gyventojai apgaule buvo priversti pasisakyti už Žaliojo Slėnio teritorijos prijungimą prie Klaipėdos miesto ribų ir dėl to jis netgi kreipėsi į policiją.

Patys Žaliojo slėnio statytojai ir vystytojai kalba priešingai - anot jų, kariauti dėl būtinybės likti Klaipėdos rajone ar prisijungti prie miesto nesą jokio tikslo.

Tuo metu miesto valdžios atstovai užsimena, kad yra svarstoma galimybė prie miesto jungti ne tik Žaliąjį Slėnį, bet ir vadinamąjį trikampį, į kurį patenka Naujoji Kalotė, Aukštkiemiai ir Purmaliai.

Prašo, bet nenori

Prieš mėnesį Aukštkiemio kaimo bendruomenė surinko gyventojų parašus, jog jie niekada nenorėjo ir nenori būti jungiami prie miesto. Tai daryti, anot šios bendruomenės pirmininko V. Lekstučio, juos paskatino faktas, jog rengiamame Klaipėdos rajono bendrajame plane kaimo teritorija pažymėta kaip planuojama prijungti prie miesto.

Taip atsitiko todėl, kad abu merai dar pernai sulaukė dalies slėnio gyventojų prašymo prijungti šią gyvenvietę prie miesto.

"Visuotinio susirinkimo protokolas, patekęs pas merus, neturi jokios galios, nes renkant parašus, žmonės buvo apgauti. Gyventojams buvo pakišti tušti lapai parašams, aiškinant, jog jie renkami dėl to, kad slėnyje būtų panaikinti aukštos įtampos laidai. Visi puolė rašytis. Po to rajono ir miesto merams buvo prisegtas neįvykusio susirinkimo protokolas, ir išsiųstas prašymas, kad esą dauguma gyventojų nori būti prijungti prie miesto teritorijos. Apgavo merus ir žmones. Tiesa yra visai kitokia - mes, keli šimtai bendruomenės narių, niekada nenorėjome jokių prijungimų prie miesto, nes mums tai nenaudinga", - dėstė kaimo gyventojų atstovas V. Lekstutis.

Kad tai įrodytų, bendruomenė kreipėsi į teisėsaugą. Anot V. Lekstučio, jei bus įrodyta, kad susirinkimas iš tiesų neįvyko ir protokolas suklastotas, niekiniu taps ir gyventojų vardu surašytas prašymas Klaipėdos rajono bei miesto merams dėl teritorijos prijungimo prie miesto.

"Žaliąjį slėnį ir Aukštkiemio kaimą skiria kelias. Mes surinkome tik 14 gyventojų parašų, kurie susijungę į "Žaliojo Slėnio" bendriją. Kitoje kelio pusėje gyvenančiųjų parašų neprašėme. Formaliai Žaliasis Slėnis patenka į kaimo teritoriją, kuri tarsi padalinta perpus. Būtent slėnio bendrijos vardu kreipėmės į Klaipėdos rajono merą dėl gyvenvietės prijungimo prie miesto. Kreipėmės pernai, tačiau šiandien ir pats manau, jog skubėti nereikia. Pasikeitus aplinkybėms, gyventojams dabar kurį laiką patogiau likti rajone", - savo poziciją dėstė Rolandas Norvilas, Žaliojo slėnio gyvenvietę statančios bendrovės "Statemos investicijos" bendrasavininkas.

Jis nesąmone vadina kaltinimus, esą merams buvo išsiųstas padirbtas protokolas. Rinkdamas parašus R. Norvilas tikino tikrai informavęs žmones, dėl ko šie rašosi.

Mato vien nuostolius

Kaimo bendruomenės pirmininkas tikino, jog prijungimas prie miesto kaimiečiams brangiai kainuotų - padidėtų mokesčiai už žemę, nekilnojamąjį turtą. Be to, tektų brangiau mokėti už įvairius patarnavimus.

"Būtų išardyta kaimo bendruomenė, kuri savo rankomis tvarkė Žaliojo Slėnio aplinką. Įsivaizduokit situaciją: gyventojai už savo pinigus įsirengė kanalizaciją, investavo į infrastruktūrą, o dabar visa tai norima padovanoti miestui. Miestas tuoj įves mokesčius už aplinkos priežiūrą, ir mums teks mokėti", - bėrė argumentus V. Lekstutis.

Jis taip pat tikino, kad kaimas netektų ir Europos Sąjungos projektų paramos, jei taptų miesto dalimi.

"ES kaimo vietovėms iki 2013 metų įsipareigojusi skirti projektinį finansavimą darželių, mokyklų statymui. Bendruomenė rengia projektus ir tikisi tų lėšų. Mes viską darome patys - pjauname žolynus, valomės gatves. Kam mums tas miestas?" - retoriškai klausė vyriškis.

Vienas iš Žaliojo slėnio statytojų R. Norvilas nesupranta, kodėl yra priešinami gyventojus, nes jis pats dabar žmones ragina nesiveržti į miestą.

---

Siūlo susilaikyti

Tuo metu pasak R. Norvilo, prasidėjus statyboms ir į slėnį atsikrausčius pirmiesiems gyventojams, jis pats jiems sakydavęs, jog ilgainiui ši teritorija pereis Klaipėdos miesto savivaldybės žinion.

"Patiems gyventojams atrodydavo, jog gyvens mieste. Žmonės nustebdavo sužinoję, kad jų gyvenamoji vieta - Klaipėdos rajonas. Esmė ta, kad visi naujakuriai dirba ir vaikus veža į miestą, logiška, kad jiems patogiau gyventi miesto teritorijoje. Pradžioje nemanėme, kad Žaliąjį Slėnį prijungti prie miesto bus taip keblu ir sudėtinga", - sakė R. Norvilas.

Dabar slėnyje gyvena daugiau nei 200 šeimų. Anot pokalbininko, gyventojams nuo pat įkurtuvių pradžios kyla keblumų dėl to, kad šie gyvena kaime, tačiau dirba ir vaikus veža į miesto darželius bei mokyklas - šios esą prisiimti "kaimietukų" nenori.

"Dėl ligoninių, kitų įvairių institucijų mums būtų patogiau būti miestiečiais, tačiau dabar gyventojų neberaginu balsuoti už prijungimą prie miesto. Turime unikalią situaciją - yra pažeista specialiojo plano sąlyga, Palangos plente panaikintas posūkis į kairę, į slėnį, ir nepasiūlyta jokia alternatyva. Klaipėdos rajono savivaldybė dabar turėtų arba naują planą padaryti, arba koreguoti senąjį ir padaryti tunelį, kuriuo galėtume patekti į slėnį. Ši klaida pripažinta, ji turi būti taisoma. Būtent dėl šios procedūros gyventojams šiuo metu patogiau likti rajone. Po to, kai bus pastatytas tunelis, reikėtų apklausti gyventojus, kokioje teritorijoje jie nori gyventi ir, atsižvelgus į daugumos nuomonę, daryti išvadas", - siūlė R. Norvilas.

Anot jo, konfliktai tarp Aukštkiemių kaimo ir Žaliojo Slėnio gyventojų šiuo metu visiems mažiausiai reikalingi, nes tokia situacija tik įšaldys gyvenvietės problemų sprendimą.

"Keliamo karo priežastis gali būti ir ta, kad V. Lekstutis mus kaip slėnio vystytojus kviečia tapti bendruomenės nariais. Mes jais sutiktume tapti tik tuomet, jei į bendruomenę stos daugiau kaip pusė slėnio gyventojų. Tuomet stojame, perduodame žemes bendruomenei, bet kol jis neturi daugiau kaip pusės narių, gali susikurti dar kelios bendruomenės ir išeis taip, kad mes kaimo bendruomenei perduosime tai, ko vėliau atsiimti negalėsime. Kiek dabar jie turi narių, nežinau, nes jokios informacijos pirmininkas neteikia", - kalbėjo R. Norvilas.

Būtinas Vyriausybės sprendimas

Jei rajono bei uostamiesčio vadžios apsispręstų, jog Žaliasis Slėnis gali tapti miesto teritorija, vėliau sektų ne ką lengvesnės procedūros. Sprendimas dėl teritorijų pasikeitimo turi būti priimtas Vyriausybėje, o tai pareikalautų nemažų išlaidų.

Paskutinį kartą panašūs rajono ribų pakeitimai Klaipėdos apskrityje daryti 1997-aisiais. Visos procedūros tuomet užtruko apie ketverius metus.