"Dėl to, kaip architektūriniu požiūriu tvarkomas šis miestas - ramiai, nuosekliai ir atsakingai, Neringa galėtų būti pavyzdys kitiems mūsų šalies miestams. Net ir tam pačiam Vilniui, ką bekalbėti apie mažesnius provincijos miestelius", - sakė architektas Gintaras Prikockis, pripažintas paveldo ir šiuolaikinės architektūros specialistas, Kultūros vertybių departamento (KVAD) Kauno teritorinio padalinio ekspertų tarybos narys.
Gintaro Prikockio teigimu, kilęs ažiotažas dėl statybų Neringoje jam atrodo keistas: "Jei patikėčiau tuo, ką bruka žiniasklaida, dar neišlipęs iš kelto jau dairyčiausi tų baubų, kuriais yra gąsdinama visuomenė. Tačiau jų nepastebiu. Važiuoju toliau ir vistiek nieko tokio nematau, ką išvydęs galėčiau tvirtinti, jog Neringa virto didele nelegalių statybų aikštele".
Architektas teigia stebėjęsis Neringos Savivaldybės Architektūros skyriaus specialistų kruopštumu ir kiekvienos detalės tikrinimu "iki panagių". "Kituose miestuose, kur teko projektuoti įvairius pastatus, to nemačiau", - tvirtina G. Prikockis.
G. Prikockis projektavo kelias Neringoje stovinčias vilas, visuomeninės paskirties pastatus. Šio architekto suprojektuota vila "Smėlis ir jūra" (Preila) 2000 metais pelnė metinės Kauno architektūros parodos konkurso nominaciją "Sėkminga regioninė architektūra", o kita toje pačioje gyvenvietėje suprojektuota ir pastatyta vila buvo architekto Algimanto Zavišos labdaros ir paramos fondo nominuota kaip geriausias rekreacinės paskirties pastatas.
Architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus narė Vigilija Paulionienė teigia nemačiusi Klaipėdos apskrities administracijos tarnybinio patikrinimo dėl statybų Neringoje išvadų, tačiau, jos nuomone, visas tas ažiotažas yra dirbtinai išpūstas.
"Gal ir yra vienas kitas pažeidimas, tačiau tikrai nė kiek ne daugiau nei kitose šalies vietovėse. Teko bendradarbiauti su Neringos savivaldybės vyriausiaisiais architektais Vytautu Valančiumi, Ričardu Krištapavičiumi, tad galiu tik patikinti, kad šie du specialistai kelia labai aukštus ir griežtus reikalavimus. Užsakovai net sakydavo, esą jie per daug paiso įstatymų ir taisyklių. Teko rengti ir pasiūlyti net po keletą variantų, kol jie išrinkdavo labiausiai tinkantį šiam kraštui."
Panašios nuomonės laikosi ir daugelis kitų Neringoje statomus pastatus projektavusių architektų. Jų nuomone, ir į UNESCO Pasaulio paveldą Kuršių nerija buvo įtraukta kaip kraštovaizdžio, o ne architektūrinis paminklas.
Tačiau nuolat juntamas ir vis stiprėjantis spaudimas palaipsniui atbaido projektuotojus, kurie galėtų Kuršių nerijoje rengti detaliųjų planų ir pastatų projektus.
Mindaugas Milinis
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą