Mokslininkai šiemet atliko Kuršių nerijos baltųjų, arba keliaujančiųjų, kopų slinkimo analizę ir pasiuntė nemalonią žinią: po šimtmečio jų gali nebelikti. Nustatyta, kad kai kurios baltosios kopos per dešimtmetį pažemėjo net penkiais metrais. Neringos valdžia suskubo svarstyti net drastiškiausius kopų išsaugojimo variantus.
Vienas jų - kasti smėlį iš po stabilių kopų, po jomis įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę, ir reguliariai papildyti smėliu nykstančias baltąsias. Kalbama ir apie lankytojų kai kuriose saugomose vietose ribojimą arba oro gondolų įrengimą, kad žmonės baltųjų kopų masyvais gėrėtųsi tik iš viršaus.
Primins tik atvirukai?
Išsamius Neringos baltųjų kopų ir ragų pokyčių per dešimtmetį tyrimus šiemet atliko Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto bei Vilniaus universiteto Kartografijos centro mokslininkai. Jie dar ten grįš šį rudenį su moderniais prietaisais.
Palyginus prieš dešimtmetį ir šiemet atliktų tyrimų rezultatus išaiškėjo stulbinami faktai apie kai kurių keliaujančiųjų kopų būklę. Pavyzdžiui, Naglių kopa, esanti to paties pavadinimo rezervate, per 10 metų pažemėjo penkiais metrais: buvo 57,9 metro aukščio, dabar - 52,9 metro.
Anot Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Reginos Morkūnaitės, situacija ypač prastėja tose vietose, kur žmonės nuolat mindžioja smėlį, neleistinai laipioja kopomis.
„Per metus kopos vidutiniškai sumažėja nuo 50 centimetrų iki vieno metro. O rytinis šlaitas į marias pasistūmėja taip pat maždaug po metrą. Jei tokia tendencija išliks toliau, po šimtmečio baltąsias kopas žmonės matys tik atvirukuose, nes jos bus sunykusios. Analizavome pokyčius prie Naglių kopos ir išsiaiškinome, kad per savaitę žmonės vaikščiodami nustūmė 26 centimetrų smėlio sluoksnį žemyn”, - LŽ pasakojo mokslininkė.
Ji pabrėžė, kad dviem trečdaliais kopų degradavimą vis dėlto lemia vėjas, tačiau vienas trečdalis atsakomybės tenka ir žmonėms. Ne paslaptis, kad daug Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) lankytojų nepaiso draudžiamųjų ženklų ir lipa stačiomis kopomis, fotografuojasi ant jų po savo kojomis versdami kalnus biraus smėlio.
„Baltosios kopos yra unikalios. Neseniai teko matyti, jog Aismarėse, Lenkijoje, jų nerijoje baltųjų kopų apskritai nebelikę. Dar stebimasi, kaip Lietuvoje didžiosios, keliaujančiosios, kopos „gyvos“. Bet jų nebeliks, jei toliau vyks procesai, kuriuos matome: kopų žemėjimas ir jų šlaitų slinkimas į marias“, - perspėjo R. Morkūnaitė.
Mokslininkė sutiko, kad iš esmės baltųjų kopų prigimtis yra „keliauti“, t. y. nuolat būti pustomoms, ir jei smėlis nėra sutvirtinamas augalija, kopos nyksta.
„Galime tuo įsitikinti pažvelgę į senąsias Kuršių nerijos nuotraukas. Pavyzdžiui, į pietus nuo Parnidžio kopos buvo plikas, baltas kalnas, kuris fiksuotas praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio nuotraukoje. Dabar jo nebėra, jis virtęs pilkąja kopa, apžėlusia kerpėmis ir augalais. Tad turime kelti sau klausimą: ar mes paliekame baltųjų kopų likimą savieigai, nesikišame į gamtos procesus ir toliau leidžiame turistams jas lankyti, ar bandome išsaugoti ateities kartoms?“ - dilemą įvardijo ji.
Per daug lankytojų
Kalbėdama apie galimą baltųjų kopų apsaugą mokslininkė vardijo įvairias priemones, kurios gali būti mažiau ar daugiau veiksmingos.
„Pažvelkime į turistų srautus Naglių rezervate ar ant Parnidžio kopos. Pirmas dalykas: tuos gamtos perlus labai lengva pasiekti automobiliais. Ant Parnidžio kopos net visa automobilių stovėjimo aikštelė įrengta, vasarą ten pilna autobusų, nereikia nei kopti, nei vargti. Apskaičiavome, kad ant Parnidžio kopos leistinas žmonių tankis viename kvadratiniame metre viršija visas leistinas normas. Jų ten tiesiog per daug lankosi, žmonės leidžiasi žemyn smėliu, laipioja ant šlaitų, juos ardo“, - sakė R. Morkūnaitė.
Vieni iš kopų slinkimo kaltininkų - jų mindžiotojai.
Jai užkliuvo ir neva tik imitacinė kopų priežiūra, bandymai drausminti laipiotojus. „Ant Parnidžio kopos įrengti turėklai. Ar jie veiksmingi? Visur yra ženklų, draudžiančių lipti ant kopų. Bet ar esama prižiūrėtojų, kurie tai stebėtų ir griežtai baustų pažeidėjus? Pavyzdžiui, Rusijoje ant kopų kraštų yra įrengtos ištisos sienelės iš dėžių. Per jas nelipa žmonės, jos sulaiko smėlį. Ir pas mus būtų galima įrengti skylėtas ažūrines sieneles, nes dabar tos medinės tvorelės yra tik simbolinės“, - tikino mokslininkė.
Dar vienas dalykas - reikėtų riboti žmonių srautus jautriausiose vietose. Esą dabar vien Naglių rezervate per dieną esant geriems orams apsilanko apie 1000 žmonių, blogiems - triskart mažiau. Siūloma nustatyti tam tikrą žmonių limitą. Pasak R. Morkūnaitės, surinkus visus duomenis galima apskaičiuoti, kiek žmonių galėtų lankytis kopose, kad būtų išvengta didesnio poveikio.
Fantastinės idėjos
Paklaustas, ką apie grėsmingas geografų įžvalgas mano Neringos valdžia, savivaldybės meras Darius Jasaitis LŽ patikino, jog išvados yra rimtos ir keliančios nerimą.
„Artimiausioje ateityje tas klausimas tikrai bus keliamas tiek politiniu, tiek akademiniu lygiu. Baltosios kopos yra viena priežasčių, kodėl Kuršių nerija yra išskirtinė ir kuo traukia turistus. Todėl turime aiškiai sau atsakyti, norime jas išsaugoti ar ne? Manau, kad baltąsias kopas būtina išsaugoti“, - sakė Neringos vadovas.
Nors dar nepriimti jokie konkretūs sprendimai, meras pateikė keletą įdomių idėjų, kaip būtų galima užkirsti kelią kopų nykimui.
„Galbūt išties pasekti palangiškių, kurie "maitina" paplūdimius smėliu, pavyzdžiu ir tą patį daryti kopose? Tik smėlį imtume iš pačių kopų, apžėlusių medžiais. Kodėl gi neapsvarsčius to? Galima būtų iškasti smėlį iš po kopos kur nors Nidos prieigose, po ja įrengti 500 vietų automobilių stovėjimo aikštelę, o tą smėlį supilti kad ir ant Parnidžio kopos. Du zuikius vienu šūviu nušautume“, - svarstė D. Jasaitis.
Dar vienas kai kurių mokslininkų jau pagarsintas pasiūlymas - iškirsti pušynus tam tikrose vietose pajūryje, kad vėl prasidėtų natūralus kopų pustymas.
„Vakarų vėjai tada imtų pustyti rytinėje pakrantėje esančias baltąsias kopas, taip jas papildydami smėliu. Žinoma, tuomet ir Nidos plentas būtų užneštas. Bet Egipte juk taip yra, ten kelią nuolat valo mašinos. Gal ir mes imtume taikyti tokią praktiką?“ - kalbėjo meras.
Jis užsiminė ir apie kone fantastiškiausiai skambančią idėją, kuri galėtų būti įgyvendinama Naglių rezervate, kone labiausiai kenčiančiame nuo kopų mindžiotojų.
„Jei neįmanoma reguliuoti žmonių srautų pažintiniu taku, tai gal reikėtų apskritai uždrausti juo vaikščioti? Pavyzdžiui, įrengti oro gondolas. Tuomet žmonės ne tik nebemindžiotų kopų, bet ir galėtų grožėtis jomis iš viršaus, stebėti visą kopų masyvą, jo panoramą. Kartu būtų reguliuojamas ir žmonių srautas, nacionalinis parkas ar merija gautų papildomų pajamų“, - svarstė Neringos vadovas.
Jis tikino, kad uždraudus lankyti baltąsias kopas problema būtų išspręsta nebent dešimčiai metų, ir jos vis vien arba apaugtų žole, sumedėjusiais augalais ir nebebūtų baltosios, arba jas nupustytų vėjas. „O jei „maitintume“ kopas smėliu, gal tuos procesus sustabdytume bent dvidešimčiai metų“, - sakė D. Jasaitis.
Kad ne tik vėjas, bet ir augalija naikina kopas, užsiminė ir R. Morkūnaitė. „Išties ant Parnidžio kopos ten, kur buvo baltas smėlis, dabar ištisa žolinė danga. Ta kopa kinta, atvirų smėlėtų vietų vis mažėja“, - sakė ji.
Baudos neatgraso
KNNP vadovybė kol kas laikosi santūrios pozicijos dėl baltųjų kopų likimo ir tikina, jog drastiškų veiksmų imtis tuoj pat neketina. Tai - rimtų analizių ateityje klausimas.
„Viena vertus, nacionalinį parką žmonės turi matyti, todėl tarsi aukojame tokias vietas, kaip Naglių rezervato pažintinis takas. Tačiau matome, kokios yra pasekmės. Vis dėlto ne visada vien žmonės kalti dėl kopų slinkimo. Vakarų vėjas neša smėlį į rytus ir tada tuo šlaitu smėlis byra žemyn. Šitaip stumiama kranto linija. Bet tai vyksta ne dėl žmonių kaltės“, - tikino nacionalinio parko vadovė Aušra Feser.
KNNP Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Martinas Duobinis LŽ teigė, jog vienu iš žmonių srautus į baltąsias kopas reguliuojančių veiksnių gali būti automobilių stovėjimo aikštelių prie plento mažinimas.
„Kai bus remontuojamas kelias, bus panaikintos trys rezervate esančios aikštelės tarp Juodkrantės ir Pervalkos. Vis dėlto Kuršių nerijos vertybės yra visos valstybės reikalas, tad savo žodį dėl baltųjų kopų turi tarti ir aukščiausioji valdžia. Neturime tiek žmogiškųjų išteklių, kad prie kiekvienos kopos pastatytume po sargą. Šiemet dirbo keturi kopų prižiūrėtojai, kurie drausmino lankytojus. Bet kai kurie jų geriau susimokės 300-500 litų baudą, bet būtinai nusifotografuos draudžiamoje vietoje ant baltosios kopos“, - teigė jis.
Rašyti komentarą