"E. baudos" projekto esmė - efektyviau nei dabar išnaudojant technologijas baudas, kaip ir mokesčius, išieškotų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Esą patobulinus dabartinę tvarką nepasikartotų atvejai, kai vietoje mažos baudos tenka sumokėti net dešimtis kartų didesnę sumą, didžioji dalis kurios - atlyginimas antstoliui. Taip yra todėl, kad mažų skolų išieškojimas kainuoja tiek pat, kaip ir didelių.
Lietuvoje šiuo metu yra apie 80 institucijų, kurios skiria ir administruoja baudas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Norima, kad jos elektroninėje erdvėje greičiau keistųsi informacija apie sumokėtas ir nesumokėtas baudas bei žyminį mokestį taip išvengiant mokėjimo kvitų pristatinėjimo bei klaidingų antstolių kreipimųsi į baudas jau sumokėjusius asmenis.
Taip jau turėjo būti. Tačiau viskas - po senovei. Teigiama, jog naujoji sistema startuos tik kitais metais.
Stabdo permainos valdžioje
Nors apie "e. baudą" pradėta kalbėti prieš beveik trejus metus, 2012 metų pabaigoje buvo aišku, kad vieningo sutarimo dėl jo nėra. Ietis labiausiai kryžiavo buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius ir antstoliai.
Pirmasis teigė, kad antstoliai stoja skersai kelio dėl to, kad jiems sumažės darbo, o kartu - ir pajamų. Tuo tarpu skolų išieškotojai įžvelgė papildomas išlaidas valstybei ir priminė, jog skolininkas privalo papildomai susimokėti už savo užmaršumą ar piktavališkumą.
Vis dėl to 8,5 mln. litų kainuojančio projekto planuose buvo numatyta, kad "e. bauda" pradės funkcionuoti šiemet kovą, tačiau iki šiol galioja įprastinė tvarka - baudų nesumokėjusiųjų imasi šių dienų lupikautojais vadinami antstoliai.
Permainoms sutrukdė valdžių kaita.
"Su projektu viskas gerai. Tiesiog po rinkimų pasikeitė valdžia ir pozicijos, dėl kurių jau buvo susitarta, atsinaujino - vieningos nuomonės neturinčios suinteresuotos pusės vėl bando įrodyti savo. Labiausiai skiriasi antstolių ir VMI požiūriai", - sako už "E. baudos" vykdymą atsakingos Vidaus reikalų ministerijos Elektroninės valdžios politikos skyriaus vedėjas Rimvydas Jančiauskas.
Šiuo metu projektą vertina Vyriausybė.
"Dirbtinė išlaidų mašina"
Teisingumo ministro postą jau praradęs R. Šimašius spėja, kad naujoji tvarka neįsigaliojo dėl to, kad antstoliams pavyko įtikinti naująją valdžią jos atsisakyti, o jo nuomonė nesikeičia - kai kurie skolų išieškotojų sprendimai šiuo metu yra nelogiški.
"Neretai pasitaiko atvejų, kai nedidelės sumos išieškojimas kainuoja kur kas daugiau nei pati skola. Pavyzdžiui, siunčiami registruoti laiškai užuot paskambinus ar išsiuntus elektroninį laišką su priminimu, skaičiuojamos vykdymo išlaidos, į kurias įeina visokių pažymų iš kitų valstybinių įstaigų užsakymas, nors to galima išvengti pasinaudojant duomenų bazėmis.
Yra buvę atvejų, kai dėl 5 litų užvestos net dvi bylos - tai jau tikras absurdas.
Tokios situacijos susidaro dėl to, kad antstolis kartais vengia žmogiško kontakto ir aklai vadovaujasi turimomis galimybėmis. Taip ir užvedama dirbtinė išlaidų mašina, žmogus įklampinamas.
Žinoma, jis panašiais atvejais gali kreiptis į teismą ir skųsti antstolio veiksmus bei tikėtis pergalės, tačiau dėl laiko sąnaudų ir papildomų išlaidų tokios minties atsisakoma", - vardijo ydas R. Šimašius.
Jis taip pat pabrėžė, kad "e. bauda" papildomų rūpesčių padėtų išvengti tik "geriesiems" skolininkams.
"Tiems, kurie nesislapsto, sąmoningai ir geranoriškai skolas yra pasiruošę apmokėti. Norėjosi įrodyti, kad ne visada išieškojimas gali būti toks brangus", - teigė R. Šimašius.
Valstybei kainuos daugiau
Antstolių pozicija projekto atžvilgiu taip pat išliko nuosekli.
"Mes už tai, kad būtų konsoliduotos visos baudas administruojančios institucijos, o VMI proporcingai pavestų skolų išieškojimą antstoliams.
Valstybei šis procesas dabar nekainuoja, kainuoja skolininkams. Jeigu būtų pritarta tokiam projektui, koks yra dabar, išieškojimas kainuotų visiems mokesčių mokėtojams - išlaidos būtų padengiamos iš šalies biudžeto", - sakė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Aleksandras Selezniovas.
Jis anksčiau yra pabrėžęs, jog "e. bauda" iš valdžios atims galimybę gauti per 21 mln. litų: negaus mokesčių nuo antstolių veiklos, bet pridės išlaidas papildomų etatų steigimui VMI, naujų darbuotojų išlaikymui, naujai sistemai administruoti.
Antstolių neeliminuos
Tuo tarpu mokesčių inspekcijos atstovai nesutinka, kad įgyvendinant projektą bus patiriamos papildomos išlaidos.
"Procesai, susiję su baudų administravimu, atitiks procesus, susijusius su mokesčių administravimu, ir juose bus naudojami tie patys, jau turimi ir eksploatuojami tiek techniniai, tiek žmogiškieji resursai. Projekto įgyvendinimas sudaro sąlygas tik dar geriau ir efektyviau panaudoti turimus išteklius", - teigia VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova.
Ji savo komentare pabrėžė, kad inspekcija nesigviešia antstolių darbo.
"Projekte numatyti procesai neeliminuoja antstolių dalyvavimo išieškant laiku nesumokėtas baudas. VMI nedubliuos antstolio išieškojimo veiksmų, jeigu to paties asmens jau vykdomas išieškojimas. VMI sieks bauda nubausto asmens, turinčio ir kitų VMI administruojamų skolų valstybei, atžvilgiu inicijuoti vieną visų skolų išieškojimą", - sakė ji.
Direktorės teigimu, projekto įgyvendinimą dėl ilgo derinimo ir svarstymo numatoma atidėti iki 2014 metų.
INFORMACIJA
2012 m. antstoliams pateikti 286 433 nauji vykdomieji dokumentai, arba 7 proc. mažiau negu per 2011 metus.
2012 m. antstoliai išieškojo 222,4 mln. litų skolų. Tai 13 proc. daugiau negu 2011 metais.
Palyginti su 2011 metų duomenimis, naujų reikalavimų išieškoti mažas skolas (iki 200 litų) 2012 metais pateikta 15 proc. mažiau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą