„Jūs turite tokią augalų, vabzdžių ir paukščių įvairovę, kurią daugelis šalių intensyvindami ūkininkavimą jau išnaikino. Jei norvegai būtų labiau informuoti apie Lietuvoje esančius gamtos lobius, tikrai čia vyktų atostogauti. Visokios ispanijos nublanktų,“ – įspūdžiais dalinosi vienas iš ornitologų. Kitas kolega jam pritarė papildydamas: „pas mus gyvenančios paukščių rūšys visai kitokios. Labai įdomu stebėti dar niekada neregėtus sparnuočius.“
Dvylikos žmonių grupė per penkių dienų viešnagę Palangoje, Kuršių Nerijoje ir Nemuno deltoje stebėjo daugiau nei 130 paukščių rūšių. Didelį įspūdį jiems paliko leidžiantis saulei vykęs romantiškas meldinių nendrinukių koncertas, Ventės rago ornitologinė stotis, kormoranų kolonija, didžiuliai atvirų pievų plotai. Komandos vadovas, ilgametis ornitologas Morten Günther kaip vieną iš šio krašto patrauklumų išskiria lengvą susisiekimą: „pakankamai pigūs tiesioginiai skrydžiai iš Oslo į Palangą sudaro puikias sąlygas norvegams lankytis Nemuno deltoje ir visame Lietuvos pajūryje.“
Prie grupės paskutinę vizito dieną prisijungę ir ornitologus kalbinę Baltijos aplinkos forumo specialistai įsitikinę, kad ši kelionė – dar vienas įrodymas, kad paukščiai neša naudą regionui. „Tai – ne tik Nemuno deltos išskirtinumas, bet ir unikali galimybė pritraukti pajamas. Labai svarbu suprasti, kad tik bendromis vietos gyventojų pastangomis paukščiai ir jų namai – pievos – gali išlikti, – apie išskirtinę gamtos kuriamą vertę pasakoja aplinkosaugos specialistas Justas Gulbinas.
Baltijos aplinkos forumas drauge su Šilutės rajono savivaldybe jau artimiausiu metu planuoja atlikti platesnio masto turistų ir turizmo paslaugų teikėjų apklausą, kuri pasitarnaus plėtojant gamtinį turizmą ateityje. Specialistai daro prielaidą, kad gamtinis turizmas gali būti vienas iš būdų palaikyti gamtiškai turtingas pievas Nemuno deltoje. Šios veiklos vykdomos įgyvendinant projektą „LIFE Viva Grass“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą