Technologijų mokytojas Silverijus Masiulis, 2007 m. subūręs kaimo bendruomenę, pasidžiaugė, kad jos ir Susisiekimo ministerijos rūpesčiu pagaliau, kaip ir žadėta, bus nutiestas asfaltuotas kelias, vedantis į Palangą, o buvusios duobės nebelaužys automobilių.
Tapyti yra ką
Ponas Silverijus trejus metus giedojo vietos chore, o dabar gieda Palangos bažnyčioje. Tai stiprina jo tikėjimą Dievu, bendrystės jausmą su kolegomis.
Būtume užsukę ir į bažnyčią pakalbinti kunigo, kaip pokalbininkas sakė, puikaus giedoriaus, doro žmogaus, vadovaujančio dar ir Šatės parapijai, tačiau tuo metu čia vyko šermenys, tad netrikdėme rimties.
Pokalbininko namo kieme auga puikūs spygliuočiai medžiai, aptvare ganosi it smala juodos dedeklės vištos ir petardos. Paukščių net kiaunės nepjauna, gal dėl to, kad kaimynystėje gyvena policijos pareigūnas.
Žiemą Masiulių šeima išvažiuoja pagyventi į butą Palangoje, kur nereikia kurti krosnies, tik sumokėti komunalinius mokesčius.
Užaugus vaikams vyras su žmona nusprendė įsikurti vienoje gražiausių Žemaitijos vietų, savo daržuose auginti ekologiškas daržoves, daug vaismedžių. Sūnus Rolandas gyvena Vilniuje, yra televizijos laidų prodiuseris, pats dalyvavo pagarsėjusiame projekte "Baras", ir pats pagarsėjo, kai, buvęs apkūnus, perpus suliesėjo.
ŠVENTOVĖ. Šventosios Kankinės Kotrynos medinė bažnyčia buvo pastatyta vietoje koplyčios 1789 m. 1906-aisiais ji buvo padidinta, iškilo bokštas. Šventoriaus tvora sumūryta iš akmenų.
Buvęs ir ekskursijų gidu, ir dailės mokytoju, Silverijus namie sukaupė savo aliejinių paveikslų ir piešinių kolekciją. Nors, sakoma, kad chirurgui sunku operuoti savo artimą žmogų, dailininkui savo artimiausius žmones pavyksta nutapyti lengvai ir pagauliai, išryškinant charakterius.
O tapyti Notėnuose tikrai yra ką - aplinkui miškai, senosios kapinaitės su šventųjų statulomis, tos keistai sakralios apylinkių koplytėlės, ir du bevardžiai ežerai, kuriuos vyras vasarą skersai išilgai perplaukia. O žiemą čia žmonės renkasi poledinei žūklei, ir laimikis ne prastas: lydekos, karšiai, kuojos ir kitos žuvys. Upelyje yra vėžių.
Nostalgiška vizija
"Gaila, jog ne vienas geras projektas žlugo. Žmonės tiesiog išmiršta, o jaunieji išvažiuoja, jų beveik neliko. Tik priešpaskutinį rugpjūčio sekmadienį į Notėnus suvažiuoja minios žmonių - į Obuolinės atlaidus, didžiulę šventę. Atvažiuoja koncertuoti įvairūs ansambliai - ir "Dinamika", ir atlikėjas Ovidijus Vyšniauskas. Tuomet būna šokiai ir linksmybės. Pagal projektą bendruomenė įsigijo garso aparatūrą, tad šiais metais bus dar smagiau", - pasakojo vyras.
Jis sakė, kad rudenį turėtų išeiti daugumos bendruomenės narių rašoma knyga apie žinomus krašto žmones - kas jie buvo, kuo gyveno, ką sukūrė.
Apgailestavo, jog šiaip autobusų stotelė yra jaunimo, kiek jo dar likę, nes mokinių kasmet mažėja, susibūrimo vieta. Tad buvusio bendruomenės pirmininko iniciatyva sukurti ir vykdyti prevencinę užimtumo programą nė neįgavo pagreičio. Apgailestavo ir dėl to, kad kaime, kaip ir Skuodo rajone, pasitaiko gana dažnų savižudybių.
"Turime nuostabaus laukinio grožio parką, kuris sovietmečiu buvo mėgintas paversti gražiu ir patogiu, prestižiniu. Žmonės būdavo varyte varomi sodinti parką, ir atsirado berželių, maumedžių, ąžuolų giraitės, pušynas. Per parką srūva Notės upelis, matyti aukšti, išvaizdūs skardžiai. Jeigu padarytume tiltelį, jį perėjus atsivertų graži pieva, parkas, užimantis 4,5 hektaro. Tik jį verkiant reikia išvalyti, išgenėti, upės krantus - sutvirtinti. Sykiu ten ketinome įrengti slidinėjimo trasą. Kaip jau sakiau, žmonių nedaug, apie 400, kiekvienam rūpi tik savo kiemas ir daržas, darbai ir rūpesčiai. Buvo dvi kavinės, dvi parduotuvės, liko tik viena krautuvė, neseniai nudegė stogas, tad dabar persikėlė į seniūniją, o buvęs parduotuvės savininkas dabar pardavinėja saulės kolektorius. Žmonės vis dar laiko gyvulių, nors dauguma važinėja į darbus Klaipėdoje, Palangoje. Reikėtų į tą parką įdėti daug pastangų. Buvau jau net architektą susiradęs, kad atnaujinčiau parką, suoliukų pastatytume", - pasakojo pokalbininkas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą