Dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos Klaipėdoje, nors jis, be jokios abejonės, bus statomas, klaipėdiečiams vis dar kyla įvairių klausimų. Juk nei terminalo, nei jo dujotiekio Klaipėdos miesto bendrajame plane nėra. Ar neatsitiks taip, kaip su pietinio aplinkkelio detaliuoju planu, kurį panaikino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas? Kaip tas aplinkkelis yra susijęs su terminalo dujotiekiu? Ar kokio nors privataus žemės sklypo savininko užsispyrimas galėtų nulemti tokio svarbaus valstybei objekto, kaip dujų terminalas, statybą?
Negi dabar skubiai reikia taisyti visą Klaipėdos miesto bendrąjį planą, nors laiko tam, žinoma, nėra. Net jeigu viskas vyksta labai sklandžiai, detaliajam planui parengti reikia mažiausiai metų, nes yra numatytos įvairios procedūros, kurios užima nemažai laiko, pavyzdžiui, viešasis svarstymas turi trukti ne mažiau kaip mėnesį.
Turint omenyje komplikuotą situaciją dėl pietinio aplinkkelio detaliojo plano apskundimo, kyla abejonių, kad terminas 2014 m. gruodžio 3 d. turėti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą yra realus. Kodėl niekas nieko nedaro? Ar neturėtų susirinkti Lietuvos juristai ir nuspręsti, ar įmanoma nustatytu terminu viską padaryti teisėtai? Galbūt valstybė turėtų priimti kokį nors išskirtinį įstatymą, kad dujų terminalo atveju būtų galima nesivadovauti įprastiniais planais, gal galima sutrumpinti procedūrų terminus?
O ir Kiaulės Nugaros sala, ties kuria turi būti pastatytas pirsas tanklaiviui-dujų saugyklai švartuoti, yra pažymėta miesto bendrajame plane kaip gamtinis rezervatas. Kas, kad sala perduota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, tačiau jos žemės paskirties bendrajame miesto plane niekas nepakeitė. Ar galioja joje draudimas naudoti gamtinius išteklius ir vykdyti kitą ūkinę veiklą?
Projektuotojai situaciją dėl Kiaulės Nugaros aiškina labai paprastai - sala nebus liečiama, laivas bus švartuojamas šalia jos. Tačiau nesunku suvokti, kokio lygio statinys bus statomas, kad galėtų švartuotis toks laivas kaip tanklaivis-dujų saugykla. Be to, reikės nutiesti terminalo dujotiekio vamzdį.
Terminalas per daug sureikšminamas
Visus projektus, susijusius su dujų terminalu ir pietiniu aplinkkeliu, rengė UAB "Sweco Lietuva", ir tik esant reikalui samdė subrangovus. Ji rengė ir specialųjį SGD terminalo planą, į kurį įėjo ir terminalo dujotiekis. Kitaip sakant, tas planas apima viską - ir prieplauką, ir dujotiekį. Todėl į visus klaipėdiečiams kylančius klausimus ir paprašėme atsakyti šios bendrovės viceprezidentą Aidą Vaišnorą.
Jo teigimu, tai, kad SGD terminalas ir jo dujotiekis apskritai nėra pažymėti Klaipėdos miesto bendrajame plane, nereiškia, jog jie negali būti statomi.
Pasak A. Vaišnoro, Bendrasis miesto planas nėra viską apimantis dokumentas, kuriame labai detaliai būna išdėstyti visi planuojami statyti objektai. Bendrasis planas - miesto vystymosi strategija, o dėl atskirų objektų atsiradimo yra rengiami specialieji planai. Svarbiausia, kad specialusis planas iš esmės neprieštarautų Bendrojo plano sprendiniams.
"Teritorijų planavimo įstatymas sako, kad jeigu reikia konkretizuoti bendrojo plano sprendinius arba statyti objektus, kurie nėra suplanuoti bendruosiuose planuose, tada rengiami specialieji planai. Jie patikslina, konkretizuoja bendrojo plano sprendinius, bet negali jiems prieštarauti. Pavyzdžiui, mes negalime planuoti autostrados toje vietoje, kurioje Bendrasis planas numatė gyvenamąjį rajoną. SGD terminalo įstatyme aiškiai pasakyta, kad specialusis planas yra dokumentas, skirtas konkrečiai SGD terminalui planuoti", - aiškino A. Vaišnoras.
Anot jo, SGD terminalas yra truputį sureikšmintas dalykas. Iš tikrųjų tai yra prieplauka, eilinis inžinerinis statinys. Jeigu Klaipėdos uoste būtų statoma papildoma 153 krantinė, niekam nešautų į galvą mintis, kad dėl to reikia koreguoti Miesto bendrąjį planą. SGD terminalo dujotiekis taip pat nėra magistralinis. Tai aukšto slėgio dujotiekis, kuris sujungs terminalą su magistraliniais tinklais.
Tačiau kadangi paties SGD terminalo svarba yra didelė, šio ypatingos valstybinės svarbos projekto specialusis planas yra įvardintas SGD terminalo įstatyme.
Dujotiekis derinamas prie aplinkkelio
Parengtas SGD terminalo specialiojo plano projektas šiuo metu jau viešinamas. Jame labai aiškiai pasakyta, kad dujotiekio projektas atsižvelgia į pietinio aplinkkelio detaliojo plano sprendinius ir kad jie nekeičiami.
"Nors pietinio aplinkkelio detalusis panas nėra patvirtintas, turėdami omenyje, kad jis bus tikslinamas, projektuodami ir planuodami dujų terminalo dujotiekį mes nekeitėme pietinio aplinkkelio sprendinių - dujotiekio sprendiniais prisiderinome prie aplinkkelio sprendinių. Be to, atsižvelgėme į visus galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, kurie yra parengti pietinėje miesto dalyje, į čia ketinamus įgyvendinti projektus, pavyzdžiui, ir į mažųjų laivų prieplaukos statybos, nors šio projekto įgyvendinimas šiuo metu yra sustabdytas, ir į Kairių gatvės rekonstrukcijos projektus, ir į planuojamą logistikos centrų plėtrą, ir į parengtų detaliųjų planų sprendinius. Mes galime vos ne metro tikslumu pasakyti, kur eis dujotiekio vamzdis, šalia kokių teritorijų. Taip elgiamės todėl, kad vėliau, kai bus tiesiamas aplinkkelis, nekiltų konfliktų dėl dujotiekio", - sakė A. Vaišnoras.
Jo manymu, patvirtinus specialųjį dujų terminalo ir dujotiekio planą ir per metus pabaigus tikslinti detalųjį pietinio aplinkkelio planą jau turėsime normalios inžinerinės infrastruktūros planus, prie kurių bus galima sieti kitus planus, statinius ir t. t.
Derybose grėsmės yra
Paklaustas, ar nėra realios grėsmės, kad kas nors sutrukdytų įgyvendinti SGD terminalo statybos planą, A. Vaišnoras atsakė: "Pats teritorijų planavimo procesas, ar tai būtų SGD terminalo specialusis planas, ar pietinio aplinkkelio detalusis planas, iš esmės yra interesų derinimo procedūra. Pirmu atveju planavimo organizatorė yra AB "Klaipėdos nafta", kitu - Klaipėdos miesto savivaldybė. Jos sumanė įgyvendinti dujų terminalo statybos ir pietinio aplinkkelio tiesimo projektus. Tam yra rengiami techniniai sprendiniai, bet pats planavimo procesas yra interesų derinimas. Pavyzdžiui, planuotojai nagrinėja dujotiekio santykį su keliu, su geležinkeliu, kelio santykį su geležinkeliu, kelio santykį su žemės savininkų interesais. Teritorijų planavimas yra savotiškos derybos, kompromiso siekimas, bandoma sugretinti interesus ir surasti abiem pusėms tinkamiausią sprendimą. Tačiau kiekvienose derybose iškyla grėsmė, jeigu derybininkai nėra nusiteikę konstruktyviai, nenori bendradarbiauti ir rasti abi puses tenkinančio sprendimo."
APLINKKELIS. Ties Kaspariškių kaimu eis pietinis aplinkkelis, o dujotiekio sprendiniai derinami prie aplinkkelio.
Į svajones neatsižvelgiama
Pasiteiravus, ar bus įmanoma susitarti, pavyzdžiui, su UAB "Ferteksos transportas", kuri skundė aplinkkelio detalųjį planą teismui, A. Vaišnoras atsakė: "Kalbant apie "Ferteksos transportą" reikėtų suprasti, koks yra tikrasis jo interesas. Vienais atvejais galima labai tiksliai numatyti ir prognozuoti tikrąjį verslininkų interesą. Pavyzdžiui, Pauliaus Žilinsko vadovaujamos įmonės nuosekliai supirkinėja žemės sklypus ir netgi detaliuosiuose planuose jau yra suformavusios atskirus sklypus, kurie patenka po pietiniu aplinkkeliu. Ateityje, kai žemė bus paimama visuomenės poreikiams (tik tokiu būdu galima įgyvendinti pietinio aplinkkelio projektą - tam reikės paimti 82 sklypus), ji iš karto galės parduoti tuos sklypus.
O su "Ferteksos transportu" tartis sudėtingiau. Jo atstovai nusipirko sklypą iš Stasio Gvazdžiausko, esantį tiesiai po pietinio aplinkkelio kelio statiniu, ir dabar aiškina, kad ten planuoja statyti logistikos centrą. Man nesuvokiami tokie dalykai, kadangi jie dalyvavo rengiant pietinio aplinkkelio projektą, tad puikiai žino, kur jis bus tiesiamas. Užtat nesuprantami jų argumentai, kad jie čia nori statyti sandėlius, kuriuos turėtų "aptarnauti" pietinis aplinkkelis, esantis tame pačiame sklype. Tai nelogiška. Tame pačiame sklype nutiesti ir aplinkkelį, ir pastatyti sandėlius neįmanoma, tiesiog neužtektų sklypo.
Jie formuluoja abstrakčias pretenzijas, pavyzdžiui, kad pažeidžiami jų interesai, kad jie labai daug ką praranda. Bet juk jie prieš pirkdami žinojo, kad praras tą sklypą, kad jie čia nieko negali planuoti netgi remdamiesi Klaipėdos miesto ar rajono bendrųjų planų sprendiniais. Planuojant yra privalu atsižvelgti į deklaruotus paviešintus žemės savininkų ketinimus, kuriuos galima įvertinti. Į svajones atsižvelgti mes negalime."
Ne šventa karvė
"Tai, kad mes parengėme SGD terminalo specialiojo plano projektą ir jį dabar viešiname, dar nereiškia, kad taip ir bus, kad jis yra šventa karvė ir neliečiamas. Tuo tik pradedamos derybos. Planavimas vyksta ne kosmose, o žemėje, kurioje yra parodomi konkretūs statiniai, į kuriuos yra atsižvelgiama", - sakė A. Vaišnoras.
Visiems žemės savininkams buvo išsiuntinėti laiškai, pranešantys apie tai, kad vyksta planavimo procesas, kad jų sklypuose ketinama nustatyti servitutą dujotiekiui, kad jie gali susipažinti su sprendiniais. "Mūsų terminalo ir dujotiekio specialiajame plane labai aiškiai parodyta dujotiekio linija, pietinio aplinkkelio zona, kad būtų galima matyti, kaip tie du projektai tarpusavyje koreliuoja. Kiekvienas žemės savininkas, tiksliai žinodamas, kur yra jo žemės sklypo ribos, gali iš karto pasižiūrėti, kokie laukia pokyčiai", - aiškino "Sweco Lietuva" atstovas.
Kainuotų brangiau
Paklaustas, ar "Ferteksos transporto" užsispyrimas negali sunaikinti dujų terminalo, A. Vaišnoras atsakė: "Jeigu "Ferteksos transportas" praras žemę, tai ne dėl dujotiekio, o dėl pietinio aplinkkelio, t. y. tą sklypą, kurį nusipirko iš S. Gvazdžiausko, po pietiniu aplinkkeliu. Anksčiau ar vėliau jis bus paimtas visuomenės poreikiams. Jame nieko negalima planuoti, tai pasmerktas sklypas, nes jame bus nutiestas kelias.
Beje, ši bendrovė yra nusipirkusi sklypą, patenkantį ir į miesto trečiosios vandenvietės apsaugos zoną. Jos atstovai kreipėsi ir į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, ir į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, bandė panaikinti Klaipėdos miesto vandenvietės apsaugos zonos statusą, nes į ją patenka jų sklypas. Tąkart teismas pasisakė labai aiškiai - tai yra vandenvietė, ji privalo turėti apsaugos zoną, ir tai yra neginčytina. Dabar panaši situacija: jie nori statyti logistikos centrus ir jiems trukdo dujotiekis."
A. Vaišnoras nemano, kad jeigu bendrovė "Ferteksos transportas" užsispirtų, nesileistų į jokias derybas kaip iki šiol, kad tai galėtų suduoti smūgį SGD terminalo statybai.
"Galų gale dujotiekis galėtų aplenkti tą sklypą, nors, žinoma, dėl to jis kainuotų kur kas brangiau. Mes juk galime keisti dujotiekio trasą, galime nerti po keliu į kitą jo pusę, eiti kita kelio puse, jeigu to tikrai reikia. Tai, žinoma, pabrangintų patį dujotiekio statybos projektą. Bet jeigu būtų būtina, vis tiek tai darytume. Variantų yra, bet reikia suvokti, ko iš tikrųjų nori privataus sklypo savininkas. Jis sako, kad nori statyti logistikos centrą ant pietinio aplinkkelio, tačiau logistikos centro ant kelio pastatyti negalima. Jeigu jis mums pateiks realių pasiūlymų, įvertinsime inžineriniu požiūriu, ką galima padaryti. Esame pasiruošę kalbėti su visais, kurie turi ką konkrečiai pasakyti. Su tais, kurie piešia fantazijas, diskutuoti negalime", - kalbėjo "Sweco Lietuva" atstovas.
TERMINALAS. Pasak A. Vaišnoro, SGD terminalas yra truputį sureikšmintas dalykas. Iš tikrųjų tai yra prieplauka, eilinis inžinerinis statinys. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Teismai proceso nesustabdytų
Pasak A. Vaišnoro, jeigu nepavyktų susitarti su "Ferteksos transportu", gali būti taikomi tam tikri prievartiniai teisiniai mechanizmai, leidžiantys įgyvendinti tokius visuomenei svarbius projektus kaip pietinis aplinkkelis, geležinkelis, dujų terminalo dujotiekis. Jeigu savininkas nesutinka, dujotiekio statybai servitutas gali būti nustatytas administraciniu aktu, tai yra prievartos forma. Pasak A. Vaišnoro, ir ši forma yra plačiai taikoma. Pavyzdžiui, pietinio aplinkkelio atveju yra taikomas žemės paėmimas visuomenės poreikiams. Tačiau tas paėmimas gali būti įvairus - gali būti žemės mainai, jos išpirkimo procedūra. Pasak "Sweco Lietuva" atstovo, tik blogiausiu atveju žemė yra nusavinama ir savininkui yra teisingai atlyginama. A. Vaišnoro teigimu, yra tokia konstitucinė norma - nuosavybę galima paimti, bet privalu teisingai atlyginti.
Visi žemės sklypų savininkai turi teisę kreiptis į teismą, jeigu servitutas bus nustatytas administraciniu aktu ir jiems pasirodys, kad jie vis dėlto per mažai gavo pinigų. Diskusijos dėl pinigų kiekio gali vykti, tačiau toks teisminis ginčas nesustabdytų paties SGD terminalo statybų eigos. Pasak A. Vaišnoro, tai yra įprastinė praktika. Dujotiekių Lietuvoje nutiesta jau nemažai, jie jau eksploatuojami, o teismai dėl kompensacijų už žemę dydžio vyksta dar 5 metus.
Pokalbininkas tikino, kad teisinis mechanizmas nestabdo pačių projektų įgyvendinimo: galima pradėti projektuoti, gauti statybos leidimą, pastatyti, pradėti eksploatuoti.
Moka šiek tiek brangiau
Žemės sklypų savininkams, kuriems yra išsiuntinėti laiškai dėl SGD terminalo dujotiekio, A. Vaišnoro teigimu, pasiūlyta šiek tiek didesnė kompensacija, nei ta, jeigu servitutas būtų nustatytas prievartiniu būdu, t. y. administraciniu aktu.
"AB "Klaipėdos nafta" siekdama sutaupyti laiko, nori geranoriškai susitarti su žemės savininkais ir yra linkusi mokėti jiems šiek tiek didesnę kompensaciją nei ta, kuri būtų skaičiuojama pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Sutikdami anksčiau žemės savininkai gautų didesnę pinigų sumą už savo sklypus nei Vyriausybės numatyta kaina, kai sklypas paimamas visuomenės poreikiams, - aiškino A. Vaišnoras. - Su dujotiekio projektu mes kertame 82 sklypus, iš kurių 90 proc. yra privatūs. Laikotarpiu, kai projektas viešinamas, kiekvienas žemės savininkas arba bet kuris aktyvus visuomenės narys gali teikti planavimo siūlymus. Per 20 darbo dienų duodame atsakymą. Pasiūlymai vertinami, žiūrima, kaip būtų galima atsižvelgti į juos. Be abejo, visa tai derinama su planavimo organizatoriumi, t. y. su "Klaipėdos nafta", - aiškino "Sweco Lietuva" atstovas.
Beje, SGD terminalo specialiojo plano projekto viešinimas baigiasi jau kovo vidury, tad turintieji kokių nors pasiūlymų turėtų suskubti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą