Beje, šiemet minimos 250-osios bene žymiausio Oginskių giminės atstovo, kompozitoriaus, politiko ir vieno iš Tado Kosciuškos sukilimo vadų Mykolo Kleopo Oginskio (1765-1833) gimimo metines.
Prikėlė parama
Šiemet gegužę oficialiai atidaryto renovuotos Plungės M. Oginskio dvaro sodybos ir ją supančio parko autentiškumui atkurti Ūkio ministerija buvo skyrusi daugiau kaip 3,9 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšų.
Prabangūs M. Oginskio rūmai pastatyti pagal vokiečių architekto Karlo Loranco projektą. Tai erdvus, dviaukštis mūrinis statinys su keturiais kampiniais paaukštintais rizalitais. Jų fasadus puošia skulptūros, tai gana retas reiškinys Lietuvos dvarų architektūroje.
Be pagrindinio centrinių rūmų pastato, dvaro kompleksą sudaro dar devyni statiniai: kairioji ir dešinioji oficinos, žirgynas, laikrodinė, advokatų bei prižiūrėtojo namai, skalbykla, parko vartai, sargo namelis. Kompleksui taip pat priklauso 58,3 ha ploto parkas ir vandenų sistema. Tai vienas didžiausių Lietuvoje, esančių miesto teritorijoje, parkų.
Visgi M. Oginskio rezidencija buvo nukentėjusi nuo karų, ugnies bei sovietmečiu darytos restauracijos, o laikui bėgant atsirado ir mechaninių pažeidimų. Kažkada nuostabiai atrodę dvaro pastatai ir parko kraštovaizdis buvo pasikeitę. Laimei, ES lėšos leido bent iš dalies atkurti buvusią dvaro didybę.
Apie žemaitukų kanopų stiprumą
Mykolas Oginskis (1849-1902) buvo paskutinis dvaro valdytojas, senąjį dvarą nušlavęs nuo žemės paviršiaus ir pasistatęs visai naujus neorenesansinio, itališko stiliaus rūmus, kurių išskirtinį grožį kuria antikinės skulptūros. Viena iš jų - visai neseniai čia atsidūrusi klaipėdiečio Sergejaus Plotnikovo sukurta skulptūra. Joje vaizduojamos pergalės, ugnies ir derliaus deivės.
Šalia dvaro - dvi oficinos. Vienoje jų buvo įrengta dvaro kontora, kitoje - mokyklėlė. Deja, ši kilni švietėjiška idėja gyvavo tik dešimt dienų, kadangi tai buvo spaudos draudimo metai ir caro valdžia mokyklą liepė uždaryti.
Visai šalia - žirgynas. Kyla klausimas - kodėl šis buvo toks didelis? Esą pagrindinis M. Oginskio verslas buvo medienos gabenimas į Vakarus, o kadangi Plungėje nebuvo geležinkelio stoties, kroviniams gabenti (bent jau iki uostamiesčio) tekdavo kinkyti arklius.
Arklininko pareigos buvo gana aukštos, jis turėjo du padėjėjus, o pats kasdien vaikščiodavo apsirėdęs baltutėliais marškiniais.
ITALIŠKA. Restauruota laikrodinė-oranžerija, kurioje šiuo metu veikia biblioteka, yra lyg maža Florencijoje esančių Palazzo Vecchio rūmų kopija. Martyno Vainoriaus nuotr.
Tuo laikotarpiu Oginskių žirgyne buvo ir vėl pradėti veisti žemaitukų veislės arkliai, kurie XIX a. buvo nepelnytai užmiršti.
Įdomus faktas, jog žirgyne per Tris karalius Oginskiai apdovanodavo tarnautojus. Žemesnio rango ar mažiau nusipelniusiems dovanos buvo perkamos iš vietinių žydų parduotuvėlių, o tiems, kurie tikrai nusipelnydavo pagyrų, jos buvo gabenamos iš Vakarų Europos.
Tarp Oginskio dvaro tarnautojų - nemažai įdomių asmenybių, kaip antai fazanų augintojas. Šis žmogus taip mylėjo gyvūnus, kad jį nuolat sekdavo jų palyda: prijaukinti fazanai, stirnaitė ir kiti gyvūnai. Fazanus, prieš tai įspėdamas trimitu, jis lesindavo du kartus per dieną.
Įdomus buvo ir dvaro muzikantas, žavėjęs Plungės publiką absoliučia klausa ir muzikiniais sugebėjimais. Sklinda gandai, jog po žmonos mirties lovoje šalimais savęs jis glausdavo smuikelį. Taip jis išreiškė meilę ir pagarbą muzikai bei instrumentui.
Prasiskleidė Čiurlionio talentas
M. Oginskis rengdavo žemės ūkio parodas, įkūrė našlaičių namus bei įsteigė muzikos mokyklą, į kurią vykdavo mokytis ne tik žemaičiai, bet mokiniai iš visos Lietuvos, Lenkijos, Latvijos. 1889 m. čia mokytis atvyko ir vienas žymiausių Lietuvos kompozitorių bei dailininkų Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Paauglys, 14-metis, jis jau puikiai grojo pianinu bei mokėsi groti fleita. Baigęs šią muzikos mokyklą meniškos sielos jaunuolis gavo kunigaikščio 13 rublių stipendiją toliau mokytis Varšuvos muzikos institute, vėliau - Leipcigo konservatorijoje.
Būtent Plungėje jis ir jo gyvenimo meilė Sofija Kymantaitė po vestuvių ypač romantiškai praleido vasarą. Spėjama, jog keletas žymių kompozitoriaus ir dailininko paveikslų buvo sukurti po šiltų jausmų kupinos vasaros.
Informacija
Šiuo metu dvare veikia XX a. profesionaliosios žemaičių dailės, XX a. žemaičių tautodailės bei dvaro ir Oginskių istoriją pristatančios parodos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą