Jaunimą prižiūrintys būrių vadai ir administracija netrukus nuramina atvykėlius – tai ne pasiruošimas okupuoti įkaitusį pajūrio smėlį, o tiesiog sukarinta vasaros stovykla, kurią jau nuo 2000 metų rengia buvęs Klaipėdos apskrities jūros šaulių trečiosios rinktinės vadas ir įkūrėjas Virgilijus Valančiauskas, o jam visokeriopą pagalbą teikia asociacija „Jūrų šaulys“.
Nors kiekvienais metais stovykla vyksta vis kitoje vietoje, šiais metais konkursą laimėję ir Šventojoje įsikurti progą gavę organizatoriai ypač džiaugėsi galimybe dirbti su vaikais vos už kelių šimtų metrų ošiant jūrai.
Tačiau romantikos čia nėra daug – 7 ryto pažadinti vaikai ir paaugliai iš karto bėgte patraukia į paplūdimį. Po trumpos mankštos laukia vėliavos pakėlimas, Lietuvos himno giedojimas bei sotūs pusryčiai – organizatoriai juokauja, jog maisto davinio jiems pavydi visos kitos Lietuvos stovyklos.
Dieną 9-18 metų sulaukęs jaunimas taip pat negauna daug laisvo laiko - vyksta maskuotės ar pirmosios pagalbos užsiėmimai, o štai atvažiavęs reporteris galėjo stebėti ir šaudymo iš orinių ginklų varžybas.
Stovyklos vadė Agnė Pocevičiūtė neslėpė, jog čia galioja kariškos taisyklės. Jaunimas mokomas ne tik žygiuoti rikiuotėje, tačiau ir gerbti vyresnį komandos narį ar vykdyti nurodymus. Nors iš pradžių nemažas dėmesys buvo skiriamas fiziniam pasirengimui, organizatoriai čia netrukus nuleido rankas – šiais laikais sunku rasti paauglį, kuris nubėgtų bent kelis šimtus metrų nesustodamas.
Tačiau tai nereiškia, jog už drausmės nesilaikymą nelaukia nuobauda – už nederamą elgesį gali tekti padaryti ir keletą atsispaudimų. Tiesa, ir čia šiuolaikinis jaunimas nemaloniai nustebina savo pajėgumu.
„Būna, kad atrodo sveikas vaikas, bėgioja, laksto, žaidžia, o štai nepadaro net 10 atsispaudimų. Vis tik daugumai čia suvažiavusių geriausi žaidimai – kompiuteris ir šalia pastatytas šaldytuvas. Tai būtų galima pakeisti, kol nevėlu, tačiau tėveliai tam toli gražu nepadeda – štai jų vaikui už keiksmažodį liepama padaryti keletą atsispaudimų ar pritūpimų, o šis iš karto bėga skambinti ir skųstis artimiesiems. Paskui nesupratę tėvai sako, kad mes čia užsiimam jų atžalų kankinimu!
Tačiau dažniausiai tai būna pirmosiomis dienomis, kol „mamyčiukai“ galų gale supranta, kas yra disciplina. Štai vieną berniuką teko už prasižengimus išsiųsti į virtuvę skusti bulvių, o po kelių dienų jo iš ten ir iškrapštyti neina!“ - pasakojo A. Pocevičiūtė.
Kitas tvarkos palaikymo būdas – nusižengusiam ant balto popieriaus lapo reikia parašyti, jog daugiau taip nedarys. Rašyti smulkiomis raidėmis tol, kol užpildys visą lapą, o tokie užpildyti egzemplioriai keliauja į administaciją ir yra kabinami ant jau spėjusios pagarsėti sienos.
Idėjoms trūksta pinigų
Fizinio pasiruošimo trūkumas – išsprendžiama problema, o štai finansiniai reikalai nuolatos slegia stovyklos organizatorių pečius. Jei prieš tai miesto savivaldybė suteikdavo bent biotualetus, šiais metais valdžios atstovai į vaikų pramogas pažiūrėjo atmestinai ir pinigų neskyrė visai.
„Gyvename dėl idėjos. Dauguma instruktorių – savanoriai, mokantys vaikus be jokio atlygio. Štai ir stovyklos vadė atvažiavo iš Skuodo, vos baigusi mokyklą.
Bandome išgyventi, vis ieškome rėmėjų. Juk jauniesiems šauliams ši stovykla yra nemokama, o civiliai susimoka tik simbolinę sumą. O mes 12-vietes palapines nusipirkome, ir maitiname sočiai... Džiaugiamės, jog yra gerų žmonių, tačiau dar labiau džiugintų ir valdžios parama“, - sunkią finansinę būklę nupasakojo Virgilijus Valančiauskas.
Tačiau pasak niekada nepavargstančio vyro, mesti savo idėjų jis neketina – nors iš pradžių prie miestietiškų patogumų pripratę vaikai ir skundžiasi primesta tvarka, sekančiais metais jie ir vėl grįžta atgal, pasiruošę naujiems savaitės trukmės nuotykiams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą