Nuo sovietmečio Palangoje stovinti ir neveikianti dangaus kūnų observatorija jau artimiausiais metais gali sulaukti didžiulių investicijų ir tapti nauju poilsiautojų traukos centru. Kurorto valdžia ne tik nenurašė šio statinio Virbališkės take, bet ir įvardijo jį kaip vieną prioritetinių plėtojant pažintinį turizmą.
Tiesa, norint sutvarkyti ir lankytojams pritaikyti astronomijos observatoriją reikia mažiausiai milijono litų. Pinigų bus ieškoma Europos Sąjungos (ES) finansiniuose fonduose.
Niekada neveikė
Beveik visi į Palangos kurortą Kretingos gatve ar į Latviją pro miestelį Klaipėdos plentu važiuojantys žmonės atkreipia dėmesį į didžiulės sankryžos pašonėje stovintį statinį su didžiuliu kupolu. Tai - dar 1984 metais pastatyta astronomijos observatorija su kupolu teleskopams. Jie anuomet buvo gabenami į Lietuvos pajūrį iš Švedijos, tačiau kelionės tikslo dėl mįslingų priežasčių nepasiekė.
Pati observatorija taip ir neatvėrė lankytojams durų, o kupolas - savo skliautų. Prieš trejus metus Palangos valdžia buvo nutarusi išsiaiškinti galimybes observatoriją paversti veikiančiu turistų traukos centru, tačiau iš Molėtų tuomet atvykę specialistai jokių vilčių nesuteikė.
Paaiškėjo, kad bokšto kupolas pasenęs, o norint įrengti naktinius ir dieninius dangaus kūnų stebėjimo teleskopus reikėtų imtis remonto arba esamą kupolą keisti nauju. Įrengus observatoriją jis turėtų suktis sinchroniškai su teleskopu, kitaip pramogautojams gerokai sumažėtų galimybių stebėti įdomius dangaus objektus.
Tada konstatuota, kad labiau apsimokėtų gaminti naują kupolą, nei remontuoti senąjį. Įvardyta ir suma - 200 tūkst. litų. Taip pat užsiminta, kad turistų poreikius tenkintų dieninis Saulės stebėjimo ir naktinis žvaigždžių, planetų stebėjimo teleskopai. Esą vienas neįmantrus teleskopas kainuoja apie 25 tūkst. litų.
Dabar kurorto valdžia tikina kurianti konkrečius planus, kaip atgaivinti objektą,
Priminė kuršių paveldą
Palangos meras Šarūnas Vaitkus LŽ pasakojo, kad kurorte įrengti observatoriją politinės valios yra, tačiau būtina rasti nemenkų investicijų.
„Suvokiame, kad toks objektas būtų tikras turistų traukos taškas, nes Vakarų Lietuvoje nėra nė vienos astronomijos observatorijos. Dabar žvaigždes galima stebėti tik Molėtuose ir Vilniuje planetariume. O Palangoje juk dar kuršių laikais ant Birutės kalno buvo paleoastronominė stebykla, tad mūsų mieste būtų atiduodama duoklė ir praeities istorijai. Labai rimtai svarstome atidaryti observatoriją“, - teigė jis.
Š. Vaitkus pridūrė, kad pinigų sumos ėmus gilintis į galimus projektinius siūlymus tik didėjo: nuo pirminių 200 tūkst. litų šoktelėjo iki milijono.
„Kalbame ne tik apie tai, kad teks pakeisti kupolą, įsigyti įrangos, sutvarkyti ir pritaikyti lankytojams pastatą, taip pat ir išlaikyti darbuotojus. Juk reikės ir specialistų, mokslininkų, kurie užsiimtų edukacija, vestų ekskursijas. Galima pasvarstyti ir apie išplėstinį pažinimą ne tik stebint dangaus kūnus observatorijoje, bet ir lankantis ant Birutės kalno, Šventojoje ant Žemaičių alko, kur yra įrengtas natūralaus dydžio buvusios paleoastronominės stebyklos modelis, stulpai, pastatyti pagal archeologų tyrimų ant Birutės kalno medžiagą“, - pasakojo meras.
Paklaustas, ar tektų iš pastato iškelti nuo seno jame įsikūrusią pradinę mokyklą, Š. Vaitkus atsakė neigiamai.
„Mokykla ten toliau veiks. Apskritai toje observatorijoje galėtų vykti moksleivių iš visos Vakarų Lietuvos edukacinės ekskursijos, išvažiuojamosios astronomijos pamokos. Tikrai bandysime ieškoti galimybių pasinaudoti ES fondų lėšomis ir prikelti objektą gyvenimui“, - tikino meras.
Vien vaizdo neužteks
Lietuvos astronomų sąjungos prezidentas dr. Julius Sperauskas atkreipė dėmesį, kad šiais laikais vien vaizdu pro teleskopą lankytojų nenustebinsi.
„Gaila, kad sovietmečiu brandinta idėja įrengti Palangoje dangaus šviesulių stebėjimo observatoriją dėl labai keistų aplinkybių užgeso. Tačiau dabar, XXI amžiuje, tokios pionieriškos observatorijos, kokia buvo planuota, nebereikia. Šiais laikais vien kelias minutes paspoksoti pro teleskopą negana. Būtina sukurti išsamią edukacinę programą, juolab kad mūsų šalyje giedrų naktų ne tiek daug“, - sakė astronomas.
Jo tikinimu, reikėtų samdyti ne tik profesionalius lektorius, bet ir ekskursijų vadovus, kurie sugebėtų patraukliai ir įdomiai papasakoti apie astronomiją, turėtų vaizduojamosios medžiagos.
„Astronomijos žavesį atskleisti nėra paprasta, teleskopo tam neužtenka. Šiuo metu ruošiamas Vilniaus planetariumo investicinis projektas, todėl žinome, kokie yra reikalavimai dėl tokių objektų. Vis dėlto palangiškiams pasistengus išties būtų galima sukurti puikų edukacinį traukos centrą, susijusį su astronomija“, - pripažino J. Sperauskas.
Mokslininkas jau šį mėnesį turėtų susitikti su Palangos meru ir pasidalyti patirtimi. „Būtinai susitiksime. Pasikartosiu, kad rimtai svarstome atgaivinti observatoriją artimiausiais metais“, - tikino Š.Vaitkus.
Molėtai - sausakimši
Kad dangaus kūnų stebyklos pritraukia lankytojų, geriausiai iliustruoja Molėtų astronomijos observatorija. Tačiau ten veikia ir Lietuvos etnokosmologijos muziejus, pastatyta senovinė baltų paleoastronominė stebykla.
Molėtų observatorijos darbuotojai LŽ tikino, kad lankytojų išties labai daug, jų atvyksta autobusais ir naktimis stebėti dangaus kūnų. Tuomet būna užpildytos visos apylinkės kaimo turizmo sodybos.
Vis dėlto ir Molėtuose pabrėžiama, kad Lietuvoje giedrų naktų yra palyginti mažai, todėl būtina sukurti programą lankytojams stebėti blogomis oro sąlygomis.
„Tam reikia labai gerų specialistų, interaktyvių programų. Sukūrus tokią sistemą, kai lankytojai būna užimti ir giedru, ir apsiniaukusiu oru, žmonės itin noriai važiuoja iš visos Lietuvos ir net užsienio“, - teigė observatorijos darbuotojas.
Rašyti komentarą