Praeivių dėmesį trečiadienio popietę traukė nekasdienis vaizdas – stulpelius, palaikančius tiltelį, gaubė audeklai, ant vieno iš jų padėtos keturios taurės su vandeniu. Tai vanduo iš poeto J. Brodskio gyvenimą lydėjusių upių – Nevos, Tibro, Jordano ir Vilnelės. Netrukus nuaidėjo perkusininko Arkadijaus Gotesnamo signalas pradėti ceremoniją, ir, stebint literatams, kultūros darbuotojams, miesto vadovams bei bendruomenės nariams, poeto, Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio vardu buvo „pakrikštytas“ palangiškių ir miesto svečių pamėgtas medinis tiltelis per Rąžės upę. Apie tai nuo šiandien liudija speciali atminimo lentelė.
Poeto vardo įamžinimo ceremoniją vedė Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys Pranas Morkus. Jis, kreipdamasis į susirinkusiuosius, pabrėžė, jog įamžindama Nobelio premijos laureato J. Brodskio vardą, Palanga „patenka į brandžių miestų kategoriją. Brandūs miestai yra tie, kurie suvokia savo istoriją bei nepamiršta kūrėjų, kurie čia paliko savo kūrinius“, – teigė P. Morkus.
P. Morkus visiems pasiūlė mintimis persikelti į praeitį, maždaug penkiasdešimt metų atgal, bei priminė, jog J. Brodskis ne kartą viešėjo Lietuvoje, ir šios kelionės ženklino naują poeto kūrybos kilstelėjimą. „Jo gyvenime, kuris buvo nušviestas šlovės spindulių, Palanga pirmoji pasiūlė nakvynę – grafo Tiškevičiaus dvare“, – sakė P. Morkus.
„Gera ir džiugu, kad Palanga pamini vieno iš geriausių poetų, skyrusio jai savo eilėraščių, atminimą“, – sakė artimas J. Brodskio bičiulis ir bendražygis, svečias iš JAV, profesorius Tomas Venclova. Jis atkreipė dėmesį, jog J. Brodskis Palangoje lankėsi dar nebūdamas Nobelio premijos laureatas. Apsistojęs jis buvo ne tik grafų Tiškevičių rūmuose, bet ir tuometiniame „Pajūrio“ viešbutyje. „Lankėsi J. Brodskis ir šiose vietose, tai yra, dabartinėje J. Basanavičiaus gatvėje, viename iš savo eilėraščių mini skulptūrą „Jūratė ir Kastytis“. Savo kūryboje Palangai jis skyrė mažiausiai keletą eilėraščių“, – akcentavo T. Venclova.
Aidint specialiai šiam renginiui sukurtai kompozicijai „Poetai visuomet pareina į vietas, kurias apdainavo“, keturių J. Brodskio gyvenimą lydėjusių upių vanduo buvo išpiltas į Rąžę. Nutilus būgnui, iš garsiakalbių pasigirdo poeto J. Brodskio balsas – eilėraštis „Kuo tik manęs nekaltino. Nebent...“. Nuskambėjus paskutiniam eilėraščio žodžiui, buvo atidengtos J. Brodskio atminimo lentelę gaubiančios skraistės.
Su siūlymu garsaus poeto atminimą įamžinti jo vardu pavadinant vieną iš tiltų per Rąžę į Palangos miesto savivaldybę kreipėsi keletas šaliai nusipelniusių asmenų: Lietuvos PEN centro prezidentas Herkus Kunčius, profesoriai Ramūnas Katilius bei Tomas Venclova, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys Pranas Morkus bei Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas. Iki tol buvęs bevardis tiltas per Rąžę J. Brodskio atiminimui įamžinti pasirinktas ne atsitiktinai – viešėdamas Palangoje, šioje miesto dalyje poetas itin mėgo lankytis.
Žydų kilmės rusų poetas J. Brosdkis pirmą kartą Lietuvoje apsilankė 1966-ųjų rugpjūtį. Tuo metu jis maždaug savaitę praleido Palangoje. J. Brodskis gyveno grafų Tiškevičių rūmų pusrūsyje, kur buvo įrengtas bendrabutis kuriamo Gintaro muziejaus darbuotojams. Antrą kartą Palangoje poetas lankėsi 1968-ųjų sausį. Rusas lakūnas, kurį poetas tada matė žiemiškai tuščiame viešbučio „Pajūris“ restorane, vėliau apsigyveno vienoje iš jo elegijų. Būtent Palangoje, kur J. Brodskis praleido maždaug savaitę, sukurti įtakingiausio šio kūrybos tarpsnio posmai, kuriuose prasišviečia Palangos realijos – mūsų skaitytojas be vargo atpažįsta Baltijos pajūrį, kavinukes, skulptūrą.
Iš viso poetas Lietuvoje lankėsi 7 kartus. Tiesioginis meninis visų šių apsilankymų rezultatas – eilėraštis apie Palanga „Konjakas grafine – lyg gintaras tamsus“ (1967 m.), eilių ciklai „Lietuviškasis divertismentas“ (iš septynių eilėraščių – vienas apie Palangą). Su Palanga poetas susiejo dar du 1968 m. sukurtus eilėraščius. Po galutiniais „Anno Domini“ ir „Elegijos“ variantais nurodyti metai ir vieta – Palanga.
J. Brodskis gimė 1940 m. gegužės 24 dieną tuometiniame Leningrade (Sankt Peterburge). 1987 m. jam Stokholme buvo įteikta Nobelio premija. Poetas mirė 1996 m. sausio 28 d.. Palaidotas poeto mylimo miesto Venecijos San Mikelės kapinėse.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą