Palangai kilo grėsmė

Tokį požiūrį išsakė Valstybinės kultūros paveldo (VKP) komisijos nariai, pirmadienį kartu su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariais apsilankę Palangoje ir apžiūrėję šio kurorto įžymybes bei paveldosauginius objektus.

Palangiškiai ignoruoja paveldą?

Pastaruoju metu Palangoje pastebimi intensyvūs pokyčiai verčia sunerimti. Palangos miesto strateginiame plėtros plane iki 2020 metų pabrėžiama, kad vienas svarbiausių miesto gyventojų pragyvenimo Šaltinių yra turizmas. Siekiama, jog Palanga taptų „gerai žinomas tarptautinis kurortas regione, joje būtų išvystyta sveikatinimo, sporto, poilsio paslaugų infrastruktūra, būtų didelis kultūrinių ir pramoginių renginių pasirinkimas. Vizijoje neakcentuojamas kultūros paveldas kaip vienas iš kertinių turistų ir lankytojų traukos ir kurorto patrauklumo didinimo išteklių. Didinant istorinės dalies užstatymą, keičiant susiklosčiusį kurortinio miestelio charakterį, gali būti prarastas išskirtinumas, o Palangai gali iškilti grėsmė tapti tipiniu komerciniu miestu.

Pasak Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės Kristinos Litvinienės, kurorte yra 119 kultūros paveldo objektų, pusė jų priklauso privatiems valdytojams.

VKP komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė, apibendrindama išvažiuojamojo posėdžio rezultatus, pastebėjo, kad Palangoje įvykę pokyčiai ne visi yra geri. Yra ir taisytinų dalykų.

„Ekonominis aspektas neturėtų užgožti kultūros paveldo apsaugos tikslų. Siekiant ekonominės naudos reikėtų vadovautis tvarumo principais tausojant resursus ir aplinką bei integruojant kultūros paveldą j kitas politikos valdymo sritis. Kultūros paveldas kuria pridėtinę vertę inovacijoms, užimtumui ir socialinei plėtrai. Aktualizuojant paveldosauginius klausimus, vietos bendruomenė turėtų būti ugdoma pažinti, prižiūrėti, tvarkyti ir naudoti kultūros paveldą kaip kultūrinj turtą“, - kalbėjo E. Karalevičienė.

Posėdžio dalyviai lankėsi Nemirsetoje, kur buvo apžiūrėtas Nemirsetos kurhauzas. Palangoje buvo susipažinta su Vilos „Jūros akis“, Vilos „Džiuljeta“, Vilos pastato, vadinamojo Anapilio, Vilos „Mahorta“, Vilos „Romeo“ padėtimi paveldosaugos aspektu.

Siūlėsi padėti

Raimundas Paliukas, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, vaikštinėdamas po Palangą pamatė aibę gerų pavyzdžių. „Supratome, kad Palangoje yra ne tik J. Basanavičiaus gatvė. Tvarkomos ir gražėja taip pat ir kitos miesto vietos. Tai vis geri pavyzdžiai. Bet pamatėme ir ne tokių gražių vaizdų. Privati nuosavybė gerbtina, saugotina, bet ji nėra šventa karvė. Jei darko kurorto vaizdą, turi būti taikomos teisinės priemonės, kaip įvesti tvarką. Geriausias pavyzdys – sovietmečiu veikęs viešbutis J. Basanavičiaus gatvės ir S. Daukanto sankryžoje. Pastatas tuščias, nenaudojamas. Tačiau aplink jį apkibę įvairių kioskų kioskelių, kurie tikrai nepuošia Palangos pagrindinės gatvės. Ten vyksta prekyba, gaunamas pelnas. Miesto valdžia turėtų veikti ryžtingai. Viešbučio savininkams pasakyti, kad tol nebus paviljonų, kol netvarkysite pastato. Jei reikia kokios nors pagalbos, jei trūksta teisinių aktų, raginu kreiptis į mūsų komitetą. Tikrai padėsime“, - žadėjo R. Paliukas.

R. Paliukas ir E. Karalevičienė.

Panašų požiūrį į Palangoje pastebėtas negeroves išsakė ir Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė. „Man architektūra visuomet siejosi su grožiu. Teko pakeliauti po pasaulį. Svečiose šalyse turistus traukia tai, kas sena, kad grakštu. Privalome išsaugoti tuos nuostabius Palangos medinius namus, kuriuos prisimenu iš vaikystės. Reikia išsaugoti medinę Palangą ir panaikinti tą J. Basanavičiaus gatvę, kur norėčiau nugramdyti tuos priestatus, kurie bjauroja senuosius pastatus“, - reklaminiais skelbimais apklijuotais kioskais baisėjosi Seimo narė.

Vertybė – medinės vilos

Kurorto statusą Palanga gavo 1933 m. Tuometis kurortas planuotas su mažaaukščiu užstatymu. Darnus gamtos ir urbanizacijos santykis - viena kertinių Palangos istorinio centro vertybių, įsitikinę paveldosaugininkai.

Kurorto zonoje statyti architektūriniu stilistiniu požiūriu vertingesni pastatai: puošnios vilos, poilsinės, specifiniai kurortiniai visuomeniniai pastatai. Būtent želdiniuose skendinti kurortinė zona su kurortine architektūra yra svarbiausia Palangos, kaip paveldo objekto, vertybė.

Palangos savivaldybės teritorijoje yra 17 kultūros paminklų, 47 valstybės saugomi kultūros paveldo objektai, 54 kultūros paveldo objektams suteikta pradinė teisinė apsauga. Parengtas Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos zonos ribų plano bei tvarkymo plano projektas turėtų užtikrinti Palangos miesto istorinės dalies vertingųjų savybių (planinės struktūros, stačiakampio gatvių tinklo, senojo medinio tilto į Baltijos jūrą vietos, buvusių kompleksų ar statinių liekanų, plokščio reljefo, želdynų ir želdinių, upių, natūralių vandens telkinių ir hidrotechninių įrenginių) išsaugojimą.