Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus inspektorės Rūtos Andriūšienės, šiuo metu dirbančios Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, teigimu, nuo liepos 1 d. įsigaliojus Probacijos įstatymui, paleidžiami nuteistieji turi atitikti lygtinio paleidimo sąlygas, todėl dėl jų paleidimo sprendžia speciali komisija.
Pasak inspektorės, grįžusieji iš įkalinimo įstaigų turi įsidarbinti, skirtas įpareigojimas būti namuose nustatytu laiku, taip pat registruotis Probacijos skyriuje, nekeisti gyvenamosios vietos be jų skyriaus leidimo bei gydytis nuo priklausomybės ligų.
Įsigaliojus Probacijos įstatymui, Palangoje yra du anksčiau laiko paleisti asmenys.
Specialistės teigimu, su jais dirbama pagal individualiai sudarytą priežiūros planą, kuriame numatytos resocializacijos formos, ilgalaikiai probuojamojo tikslai bei jų įgyvendinimas.
„Kadangi Probacijos įstatymas galioja tik pusantro mėnesio, daryti vienokių ar kitokių prielaidų negalime“, - tvirtino R. Andriūšienė. Tačiau ji pabrėžė, kad teistieji, apsigyvenantys Palangoje, nėra piktybiški – tvarkingi, turi dokumentus, tuo tarpu didžiuosiuose miestuose pasitaiko ir asocialių asmenų.
Pasak inspektorės, grįžusieji iš įkalinimo įstaigų turi registruotis Darbo biržoje, pagalbą rūbais ar maistu suteikia „Caritas“, be to, priklausomai nuo jiems privalomų įsipareigojimų, turi gydytis nuo priklausomybės ligų – alkoholio ar narkomanijos. Jie nepaliekami be nieko – gauna socialinę pašalpą, ieškosi darbo.
Grįžę nuteistieji, gyvenantys Vilniuje ar Kaune ir neturintys kur apsistoti, apsistoja nakvynės namuose. O kaliniai, įsikūrę Palangoje, anot pašnekovės, įprastai turi kur gyventi – šeimose, pas artimuosius.
„Jie stengiasi, visi pasiryžę keisti savo gyvenimą. Vos ne pirmieji lygtinai paleistųjų žodžiai: „Nebenoriu grįžti į pataisos namus“, - sakė R. Andriūšienė. Paklausta, kas sunkiausia grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, pašnekovė neslėpė – visuomenės požiūris: žmogus, prisipažinęs apie savo teistumą, gali sulaukti aplinkinių pasmerkimo. Kaip pastebėjo iš savo darbo praktikos pašnekovė, didžioji dalis grįžusiųjų susitvarko savo gyvenimą – susiranda darbus, atsikrato žalingų įpročių, kai kurie, pasibaigus lygtinio paleidimo laikui, išvyksta į užsienį. „Būna, susitinki, pasisveikini, pasidžiaugi jų sėkme“, - tikino pašnekovė.
Vis dėlto, užsiminus apie tą mažumą, kuriems nepavyksta pasikeisti, inspektorė apgailestavo, kad dažniausiai vėl atsiduria už grotų tie, kurie turi ne po vieną teistumą.
Palangos miesto savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Genutė Kavarzienė laikraščiui paaiškino, jog grįžusiems iš įkalinimo įstaigų ir neturintiems pajamų skiriama kas mėnesį 350 litų pašalpa, gali būti skirta ir vienkartinė išmoka – tokios paramos teikimo komisija apsvarsto būtinumą ją skirti ir teikia Savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymą. Vienkartinės paramos dydis – 130 litų.
„Anksčiau būdavo daugiau grįžusių į laisvę iš įkalinimo įstaigų, kurie gaudavo paramą, šiemet – tik apie 10. Jie socialinę pašalpą gauna, kol įsidarbina. Dažniausiai neiškart šie žmonės susiranda pragyvenimo šaltinį – praeina ir pusmetis, ir metai, kartais ir ilgiau, o kartais dingsta iš mūsų akiračio – sužinome, kad vėl pateko už grotų“, - kalbėjo G. Kavarzienė.
Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriaus vedėjos pavaduotoja Lilija Želvienė informavo, jog pagal liepos pirmosios duomenis pas juos buvo registruoti 4 buvę nuteistieji. Paprastai, pasak pavaduotojos, jie pageidauja paprasto – darbininko darbo. „Žinoma, kaip ir visiems, jiems yra problemiška jo susirasti. Tačiau, jeigu žmogus labai nori, save teigiamai pateikia, darbovietę susiranda, - kalbėjo L. Želvienė. - Su jais įvairiai būna – vieni nori dirbti, nori mokytis – ankstesniais metais esame į mokymus siuntę, kitiems atėjus vasarai triūsti nebeišeina, nes yra daug pagundų“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą