Šis atradimas unikalus ne tik tuo, kad pavyko prisikapstyti prie nežinoma laikytos kurorto vėlyvųjų viduramžių laikotarpio istorijos, bet ir neeiliniais Lietuvos mastu radiniais. Tarp dvarelio pastatų liekanų, metro gylyje po žeme, pirmą kartą šalyje rasta viduramžių stalo žaidimų lenta ir itin retai aptinkamas bajoro signetas (asmeninis antspaudas). Tiek istorikai, tiek muziejininkai tvirtina, kad aptiktas dvaras ir jo radiniai yra stulbinami ir itin reikšmingi kurortui, jo istorijai.
Pasipylė radiniai
Šiuo metu jau nugriautos 40 metų gyvavusios Palangos vasaros estrados vietoje intensyviai darbuojasi statybininkai, į žemę kalami poliai, vyksta kitokie darbai. Naujoji vasaros koncertų estrada kainuos apie 25 mln. litų.
Prieš vykdant žemės darbus teritoriją privaloma tvarka žvalgo ir archeologai, kurie jau žiemos pabaigoje atliko pirmuosius tyrimus. Tačiau tai, ką jie rado šią savaitę, sudrebino ir istorikų, ir archeologų bendruomenę. Pasak buvusios Vasaros estrados vietos tyrimus atliekančio archeologo Ramūno Šmigelsko, rytinėje statybvietės pusėje, metro gylyje po žeme, pavyko aptikti kultūrinį sluoksnį ir medinio pastato liekanas. „Paaiškėjo, kad radome XVI-XVII amžių dvaro liekanas. Akivaizdu, kad nemažą jo dalį sunaikino statybininkai, kurie prieš keturis dešimtmečius statė pirmąją vasaros estradą. Tačiau vertingiausi yra ne pastato likučiai, o radiniai jame ir aplink jį“, - LŽ vakar sakė archeologas.
Kultūriniame sluoksnyje rasta per tūkstantį šukių, ornamentuotų, žalia ir raudona glazūra dengtų krosnies koklių, lėkščių, puodų liekanų, keptuvė, įmantriai ornamentuota peilio rankena, dekoruoti odiniai batai, pasagėlės formos bato apkaustas, žalvarinis diržo apkalas ir kt. Tačiau vertingiausi radiniai – bajoriškas antspaudas ir viduramžių stalo žaidimų lenta, kokios Lietuvoje dar niekas nebuvo radęs. „Tas antspaudas priskiriamas prie vadinamųjų signetų, jis yra grybo formos, piršto storio ir 4 cm ilgio. Tokius pasikabinę ant kaklo nešiojo bajorai ir jais ženklino savo asmeninius laiškus. Antspaudas – arkele į viršų pavaizduota pasaga ir kryžiukas virš jos bei inicialai P.S. Tačiau kas buvo tas P.S., mums kol kas mįslė, tik akivaizdu, kad tai buvo bajoras“, - pasakojo R.Šmigelskas. Anot jo, teisę naudoti antspaudus su pasaga ir kryželiu (jie turi ir savo pavadinimą lenkų kalba) bajorai gavo 1413 metais. „Viduramžiais tuos signetus naudojo ir Lietuvos bajorai. Žinoma, kad tokių signetų su pasaga buvo labai daug, bet Lietuvoje išlikusių, juolab rastų, jei ir yra, tai vos keli. Bent jau apie analogus nežinau, neturiu duomenų, kad būtent šio laikotarpio ir tokį signetą turėtų ir muziejai. Dar unikalesnė žaidimų lenta. Manome, kad tai yra į šaškes panašus žaidimas „Malūnas“. Tačiau viską dar reikia patikrinti, duomenys – preliminarūs“, - teigė jis.
Žinojo tik teoriškai
Palangos radiniai pirmiausia nustebino ne vieną dešimtmetį šį kurortą ir jo apylinkes intensyviai tyrusį žinomą Lietuvos archeologą prof. Vladą Žulkų. Jo manymu, atradimas yra itin svarbus tiek Palangai, tiek visam Vakarų Lietuvos regionui. „Iš archeologinių kasinėjimų žinome gana daug apie Palangos gyventojus akmens amžiuje, vikingų laikais, ankstyvaisiais viduramžiais ir jau vėlyvuoju laikotarpiu - XVIII amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje. O vėlyvieji viduramžiai - būtent XVI-XVII amžiai - Palangoje buvo balta dėmė. Todėl šie radiniai nepaprastai svarbūs pildant Palangos istorijos puslapius. Rastas bajoro dvaras įrodo, kad dar XVI amžiuje čia gyveno ne tik kaimiečiai, žvejai, bet ir kilmingi žmonės“, - LŽ pasakojo Klaipėdos universiteto profesorius.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys taip pat LŽ patikino, kad buvusios Vasaros estrados statybvietės radiniai yra savotiška sensacija. „Tik iš rašytinių šaltinių žinojome, kad kažkur Palangoje ties Vytauto gatve viduramžiais buvo dvaras. Dabar jau galime drąsiai konstatuoti: rastas Palangos dvaras. Istoriniuose metraščiuose pateikiama tik skurdi informacija, kad jis buvo užpustytas smėliu. Neatsitiktinai dvarvietės liekanos aptiktos metro gylyje po žeme. Tad Palangos, jos urbanistikos raidos istorijai šis radinys yra fantastiškas. Svarbiausia, kad dvarvietė – itin turtinga archeologinių radinių“, - sakė jis.
Dr. J.Genys nebuvo matęs tokio signeto, koks rastas kurorte. „Signetai, arba vardiniai spaudai, viduramžiais buvo dažnas dalykas, jie skirstomi į signetinius žiedus ir antspaudus. Atrodo, kad Vasaros estrados vietoje rastas signetas, tačiau ne žiedo formos, o kaip nedidelis spaudas, nešiotas pasikabinus jį ant virvutės. Tokio nesu matęs nė viename Lietuvos muziejuje. Pas mus yra tik iš kaulo pagamintas antspaudas, o palangiškis spaudukas kitoks. Juo būdavo antspauduojami laiškai: užvarvinus vaško ir jame įspaudus savo bajorišką kilmę bei tapatybę žymintį ženklą“, - pasakojo muziejaus direktorius.
Jis informavo, kad dvarvietėje pavyko rasti ir unikalių švininių kulkų, kurios net nenupjautais galiukais. „Tas kulkas viduramžiais liedavo į reples panašiu prietaisu. Palangos atveju kulkos unikalios, nes rastos tokios, kokios buvo šviežiai išlietos“, - teigė archeologas J.Genys.
Bandys nustatyti bajorą
Archeologiniai radiniai sudomino ir Lietuvos heraldikos komisijos prie prezidentūros pirmininką dr. Edmundą Rimšą. „Kam tiksliai priklausė tas signetas, dabar negaliu pasakyti. Tokius herbus antspauduose naudojo šimtai bajoriškų giminių atstovų, ypač Žemaitijoje. Kas yra tie P.S.? Ar tai vardo ir pavardės, ar tėvavardžio inicialai? Tačiau esmė - ne signeto savininko identifikavimas, o pats spaudas, nes tokį rasti Lietuvoje - itin retas dalykas. Vis dėlto pagal spaudą galiu pasakyti, kad tai, kas rasta Palangoje, nėra vokiečių kultūros palikimas“, - LŽ sakė jis. Jo teigimu, pats signetas taip pat ypatingas, nes iš pirmo žvilgsnio yra paauksuotas.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas LŽ teigė, kad archeologiniai radiniai koncertų estrados statybų nestabdys. „Manome, kad darbai ir kartu su jais archeologiniai tyrimai gali vykti toliau. Rastos pastato liekanos nėra vertingos ar išskirtinės konstrukcijos, tad jų konservuoti ir galbūt demonstruoti visuomenei po stiklo gaubtu netikslinga. Tačiau radiniai Palangai yra labai vertingi ir svarbūs, nes apie XVI-XVII amžių kaimelio gyvenimą beveik neturėjome duomenų. O čia pavyko rasti visą dvarvietę su gausybe radinių“, - teigė jis.
Radiniai liks Palangoje
Apie unikalius vėlyvųjų viduramžių dvaro radinius informuotas ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus. „Tie radiniai – tiesiog neįtikėtina dovana "Anapilio" viloje planuojamam kurti Palangos kurorto muziejui. Iškart skubu pridurti, kad gavome Norvegijos fondų patvirtinimą, jog bus skirtas finansavimas legendinės vilos „Anapilis“ rekonstrukcijai. Gausime 2,4 mln. litų pastatui rekonstruoti ir pritaikyti visuomenės reikmėms, dar 600 tūkst. litų reikės rasti iš kitų finansavimo šaltinių“, - LŽ sakė Palangos vadovas. Jis pridūrė, kad belieka sulaukti finansavimo, paskelbti darbų konkursą, įvykdyti darbus, ir galbūt jau kitą vasarą viloje įsikūrusiame muziejuje svečiai galės grožėtis unikaliais Palangos dvaro artefaktais.
Rašyti komentarą