Renginio metu įspūdžiais apie Prancūziją dalijosi šioje šalyje studijuojantis palangiškis Andrius Kleiva. „Prancūzija – šalis, kurios kultūrai atsispirti neįmanoma,“ – pasakojo Andrius – O liepos keturioliktoji – diena, kurią prancūzai dedikuoja patriotizmui, didžiavimuisi savo tradicijomis bei papročiais.“
Tačiau ši šventė, vaikino teigimu, nėra susijusi nei su idealizuojama Prancūzijos kultūra, nei su stereotipiškai įsivaizduojamais „sraiges valgančiais ir prabangų vyną geriančiais“ prancūzais. „Bastilijos paėmimas simbolizuoja faktą, kad paprasti, regis, niekuo neypatingi žmonės gali sukilti prieš vyraujančią sistemą ir ją pakeisti,“ – teigė Andrius. – Ši diena yra proga visam pasauliui švęsti žmogaus teises ir laisves.“
Minėjimo metu buvo kuriama pakili prancūziška nuotaika – prancūzišką dainą Austėja Mikutytė, Iveta Danieliūtė ir Ernestas Jermola, vėliau šia kalba buvo rodomas filmas.
Bastilijos šturmas laikomas Didžiosios Prancūzų revoliucijos pradžia. Didžioji Prancūzų revoliucija įkūnija socialinės ir politinės santvarkos virsmą, perėjimą nuo pusiau feodalinės luominės santvarkos prie modernios neluominės santvarkos. Jos metu propaguotos laisvės ir lygybės idėjos, revoliucija laikoma piliečių pergale prieš feodalinę priespaudą.
Austėjos Mikutytės nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą