Palangos savivaldybė vaiko investuotojus

Kulminacija buvo pasiekta ketvirtadienį vykusiame Palangos tarybos posėdyje: kurorto politikai vienbalsiai nusprendė netenkinti investuotojų pageidavimų - argumentai, jog taip bus pažeistas įstatymas ir kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) prieš pat posėdį pateikė išvadą, jog siūlytas tvirtinti planas yra tinkamai paruoštas ir nepažeidžia jokių įstatymų, jų nepaveikė.

Užregistravo, bet neviešino

Ketvirtadienio rytą prasidėjęs Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdis buvo lydimas įvairių keistų sutapimų. Posėdžio išvakarėse paaiškėjo, jog 17 numeriu (apie 11 val.) turėjęs būti svarstomas detaliojo plano netvirtinimo klausimas perkeltas į darbotvarkės pradžią (9 val.). Be to, ryte internete pateikiamoje darbotvarkėje netikėtai buvo įtrauktas dar vienas klausimas dėl to paties detaliojo plano koncepcijos panaikinimo, kuris taip pat perkeltas į posėdžio pradžią. Tai itin nustebino iš sostinės atvykusius teisininkus.

"Dar prieš savaitę užsiregistravome pasisakyti dėl detaliojo plano. Apie šio klausimo svarstymą sužinojome likus valandai iki posėdžio. Pagal įstatymą visi darbotvarkės klausimai turi būti įtraukiami per tam tikrą laiko tarpą. Kyla klausimas, ar Savivaldybė išlaikė visus reglamento reikalavimus, nes vakar 22 valandą Savivaldybės tinklalapyje jokių duomenų apie šio klausimo svarstymą nebuvo ir jis ten atsirado tik ryte", - sakė teisininkas Mantas Lideika.

Visgi šį nesusipratimą komentavusi Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš pabrėžė, jog antspaudas ant dokumentų rodo, kad papildomas klausimas buvo įregistruotas liepos 26 dieną (daugiau nei prieš 24 valandas, kaip reikalaujama), tad jokių nusižengimų čia neįžvelgianti. Meras Šarūnas Vaitkus, apie situaciją užklausęs Tarybos sekretoriato darbuotojų, irgi sulaukė pritariamo palinksėjimo.

Lauks institucijų vertinimo

Teisininkų argumentai, jog pagal pernai patvirtintą koncepciją detalųjį planą rengusių verslininkų teisės ir pareigos bus pažeistos ir suvaržytos, kad dėl to atsiras teisinės pasekmės, politikų nepaveikė: šie vienbalsiai nutarė atmesti detaliojo plano koncepciją, kuri esą buvo rengiama pagal negaliojančius dokumentus.

Politikai į verslininkų atstovų argumentus nekreipė dėmesio ir balsuodami dėl "detaliojo plano netvirtinimo". Prieš tai M. Lideika politikams paaiškino: Teritorijų planavimo įstatymas nurodo, jog teritorijų planavimo dokumentai turi būti išnagrinėti ir dokumentų derinimo ar atsisakymo juos derinti išvada pateikta per 20 darbo dienų.

"Šių metų birželio 3 dieną buvo kreiptasi į Tarybą dėl detaliojo plano tvirtinimo. Iki liepos pirmosios plano rengėjas nesulaukė jokio atsakymo, jis nebuvo informuotas apie svarstymą. Buvo kreiptasi į Savivaldybę, kad detalusis planas būtų grąžintas - tai buvo padaryta liepos 3-iąją. Tokiu atveju detaliojo plano tvirtinimo ir netvirtinimo klausimai turi būti sprendžiami Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši kompetencija tenka Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Nesate kompetentingi svarstyti šio klausimo, kaip ir nebuvote kompetentingi svarstyti pirmojo", - į Tarybos narius kreipėsi teisininkas.

Tą patvirtino ir prieš posėdį gautas VTPSI raštas. Jame rašoma, jog "Inspekcijos nuomone, sprendimas dėl Detaliojo plano tvirtinimo gali būti priimamas tik tuo atveju, kai yra gautas planavimo organizatoriaus prašymas tvirtinti detalųjį planą". Tai reiškia, jog Savivaldybė po to, kai investuotojai atsiėmė detalųjį planą, negali priimti sprendimo jį tvirtinti ar ne.

Tame pačiame rašte pažymima, jog "Inspekcijos nuomone, nėra teisinio pagrindo netvirtinti Detaliojo plano".

M. Lideikos manymu, tokius sprendimus priimantys politikai pažeidžia minėtą įstatymą, kuriame taip pat pažymima, jog dėl to atsiradusią žalą teks atlyginti Savivaldybei. Visgi rimti argumentai stabdyti šio klausimo nagrinėjimą politikams buvo nė motais: šie vienbalsiai nutarė netvirtinti sklypo detaliojo plano.

Vadovavosi sena informacija

Po posėdžio situaciją komentavęs teisininkas Evaldas Klimas tvirtino, jog nuo 2013 metų ruošiamo plano koncepcijai Savivaldybės taryba buvo pritarusi dar pernai, jis buvo suderintas su visomis institucijomis, tam pritarė ir visuomenė, o galiausiai plano tvirtinimą vainikavo prieš posėdį gauta VTPSI išvada.

"Detalusis planas iš Savivaldybės buvo atsiimtas, pateiktas tvirtinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Taryba, nenorėdama tokio patvirtinimo, ėmėsi keistų veiksmų ir iš naujo teikė svarstyti detalųjį planą, nors neturi privalomo organizatoriaus prašymo", - paaiškino teisininkas ir pridūrė, jog neatmeta galimybės aiškintis tokio sprendimo teisėtumo teismuose.

Jis tvirtino nežinantis, kas politikus galėjo pastūmėti imtis tokių veiksmų.

"Šiandien išgirdome tokią frazę, kad bus kertami medžiai. Bet ar Tarybos nariai atsivertė detalųjį planą? Jame aiškiai parašyta, jog bus išsaugomi visi želdiniai. Kiti argumentai, kad yra neigiamos išvados, pateikti vadovaujantis pasenusia informacija. Rengiant detalųjį planą nustatomi ir taisomi trūkumai, po to buvo gautos teigiamos išvados, į kurias buvo užsimerkta ir nežiūrima. Galbūt Tarybos nariai buvo suklaidinti ir jiems nebuvo suteikta visa informacija?" - svarstė E. Klimas.

Investuotojų atstovas stebisi įtarinėjimais, kad medžiai gali būti iškirsti vėliau, nes tai daryti būtų nelogiška, kadangi šalia mažaaukščių pastatų augantys gražūs medžiai kelia viso objekto vertę.

E. Klimas tvirtino negalintis pasakyti, ar šis ginčas kelsis į teismą: ketvirtadienio posėdyje svarstytus klausimus dar turės įvertinti Vyriausybės atstovė, taip pat bus prašoma ir VTPSI nuomonės. Jis pridūrė, jog jei tektų eiti teisminiu keliu, verslininkams padarytą žalą turėtų kompensuoti Savivaldybė - kitaip tariant, visi mokesčių mokėtojai.

Klaidina visuomenę

Apie situaciją paklausę Palangos mero Šarūno Vaitkaus išgirdome, jog esą vienbalsis sprendimas buvo priimtas po to, kai į juos šių metų pradžioje kreipėsi VTPSI, tvirtindama, jog planas parengtas remiantis būsimu ir nepatvirtintu planu, kas, anot Savivaldybės teisininkų, pažeidžia įstatymus.

"Gerai, kad inspekcija laiku atsibudo ir buvo priimtas teisinių pasekmių neturintis sprendimas. Nenoriu plėstis - Taryba vienbalsiai priėmė sprendimą, yra teisiniai dalykai. Nei inspekcija, nei Taryba jų nespręs - spręs teismas", - ryžto kautis teismuose neslėpė meras.

Jis taip pat metė medžių kortą. Esą taksacijos dokumentai rodo, jog žadama kirsti 37 medžius. Beje, mero teigimu, kažkas pradėjo ant ten esančių medžių pilti druską - keli jų jau ir nudžiūvo. Tačiau paprašytas plačiau tai pakomentuoti, meras paskubomis išėjo iš Tarybos posėdžių patalpos.

Netrukus po posėdžio Palangos miesto savivaldybė išplatino pranešimą skambiu pavadinimu "Palangos miesto taryba atsilaikė verslininkų spaudimui - šimtamečiai medžiai naikinami nebus". Jame galimai neteisėtus sprendimus priėmusi Taryba įvardijama kaip padariusi viską, kad būtų užkirstas "kelias bendruomenės interesus pažeidžiančiam sprendimui", išgelbėti 37 medžiai, kuriuos esą žadama nukirsti dėl tik užsidirbti siekiančių verslininkų. Tokius užmojus neva įrodo pridėta detaliojo plano dalis - J. Simpsono g. 21 sklypo sutvarkymo arboristikos darbų planas, kuriame ir įvardijami tie medžiai.

Visgi plano rengėjai atsakydami į šiuos kaltinimus pažymi, jog Tarybos nariai ir visuomenė toliau yra klaidinami.

"Detaliojo plano rengimo metu buvo atlikta sklype augančių medžių analizė. Informaciją analizavę arboristai - VšĮ Lietuvos arboristikos centras nustatė, kad sklype iš augančių įvairių 194 medžių reiktų šalinti 37 medžius. Šią informaciją buvo būtina surinkti esamos padėties rengimo etape", - pranešime pažymi investuotojai.

Jie atsiuntė ir dokumentą, kuriame paaiškinamos nepriklausomų specialistų išvados: 37 medžius siūloma šalinti dėl to, jog šie nudžiūvę, sužaloti, turi itin skurdžią lają, jų šakos įsivėlusios į kitus medžius ir panašiai.

"Vis dėlto plano rengimo metu buvo nuspręsta, kad būtina saugoti visus medžius. Todėl Savivaldybei teiktame tvirtinti detaliajame plane yra nurodoma, kad būtina saugoti visus medžius", - pabrėžiama pranešime.

Beje, detaliajame plane numatoma, jog statant namukus numatoma naudoti pamatų statybos technologijas, kurios apsaugo medžių šaknis.

Medžių liesti nežada

Lietuvos architektų sąjungos tinklalapyje skelbta, jog pačioje vertingiausioje, labiausiai saugomoje Palangos centrinėje zonoje prie Birutės parko, tarp Vytauto ir J. Simpsono gatvių esančioje Seimo poilsio bazės teritorijoje, šiandien pušimis apaugusiame sklype, norima suformuoti urbanistinę kvartalo koncepciją, kuri būtų pagrįsta ir derėtų su aplinkiniu užstatymu.

Teritorijoje tarp esamų medžių laisvai išdėlioję nedidelius dviaukščius tūrius architektai ne tik išsaugojo suaugusias pušis, bet ir atkartojo aplinkoje vyraujančio užstatymo bruožus, suformavo aiškias, bet ne griežtas užstatymo linijas. Visi tūriai sujungti stogais į grupes taip, kad būriuotųsi aplink nedidelius vidinius kiemus, kurių dėka išliktų sklypo peržvelgiamumas bei praeinamumas.

Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų taryba, kuriai buvo pristatytas projektas, pritarė logiškam, iš gilios urbanistinės analizės gimusiam sprendimui. Jų nuomone, miesto vilų morfologija šiai vietai yra labai tinkama, nes išsaugoma žaluma, sykiu pastatai žymėtų nuoseklų perėjimą nuo vienos struktūros (stambių poilsio namų) prie kitos (nedidelių gyvenamųjų namelių).