Jau beveik dešimtmetį Palangos centrą bjauroja sudegusio kurhauzo griuvėsiai. Pasak Palangos mero Šarūno Vaitkaus, kultūros paveldo saugotojai šiuos griuvėsius dar vis laiko vertybe ir neleidžia pajudinti šiuose griuvėsiuose nė vieno nuodėgulio, nes buvo planuojama nugriauti vieną pastato dalį. Apleista gaisravietė pačioje kurorto širdyje ne tik kenkia Palangos įvaizdžiui, bet ir kelia pavojų žmonėms, nes bet kada stiprus pajūrio vėjas gali nublokšti nuolaužas į gatvę ir sužaloti praeivius.
Grafo Juozo Tiškevičiaus pastatytas pirmasis kurorto viešbutis šiuo metu turi du šeimininkus: savivaldybę ir privatų asmenį. Pastatas turi savininkus ir yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, o tai reiškia, kad turi dar vieną šeimininką - valstybę. Tačiau niekas nieko nedaro, kad gaisravietė būtų pagaliau sutvarkyta.
"Neberandame būdų, kaip išspręsti šią problemą, čia reikia valstybės pagalbos", - sakė Š. Vaitkus.
Seimo narys Pranas Žeimys informavo, jog jau yra sudaryta darbo grupė prie Vyriausybės dėl kurhauzo likimo, kuri posėdžiaus šį antradienį. Pasak seimūno, manoma, kad atstatinėti kurhauzo nebėra prasmės, nes gaisras sunaikino pastatą, o jį atstačius nebeliktų tos senosios dvasios.
"Pastatyti naują kurhauzą tas pats kaip dirbtinius Valdovų rūmus", - mano P. Žeimys.
Š. Vaitkus atkreipė dėmesį į dar vieną seną kurorto bėdą. Privačių sklypų, patenkančių į kultūros paveldo zonas, šeimininkai, nepaisydami statybų reglamentų, stato laikinus pastatus ir prekiauja vasaros sezono metu.
"Jie stato ką nori, be leidimų, susimoka menkutes baudeles, ir jokios institucijos nieko negali padaryti. Tai vėlgi įstatymų spragos", - sakė meras.
Kita vertus, rimtiems investuotojams dėl pernelyg griežtų reikalavimų užkertamas kelias vystyti paslaugų objektus. Antai viena užsienio kompanija ketino kurorte statyti jūros terapijos ir baseinų kompleksą, tačiau įsivėlė į teisminius ginčus su paveldosaugininkais, esą ginančiais viešąjį interesą.
"Miestas neteko milijoninių investicijų, pajamų, darbo vietų, o poilsiautojai - galimybės Palangoje turėti pramogų ne tik vasarą, bet ir visus metus", - sakė Š. Vaitkus. Ir tai ne vienintelis atvejis, kuomet Palangos savivaldybė duoda leidimą statybai, o paveldo saugotojai esą užkerta kelią investicijoms. Tad svarstomos galimybės peržiūrėti kurorto kultūros paveldo zonas, ar jos nėra pernelyg išpūstos bei atitinka šių dienų realijas.
I. Degutienė pastebėjo, kad Palangai ir kitiems šalies kurortams būtina pritraukti kuo daugiau investuotojų, nes, pavyzdžiui, palyginti su Latvija, smarkiai atsiliekame turizmo paslaugų teikimo sektoriuje.
"Manau, kad šaliai atsigaunant po krizės valstybės dėmesys kurortų vystymui žymiai sustiprės", - sakė Seimo vadovė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą