Palangos tiltui ruošia įspūdingą ateitį

Kurortui trūksta akcentų

Tokį pasiūlymą Palangos savivaldybei išdėstė viešbučių tinklą „Amberton“ valdančios įmonės atstovai. Šio tinklo vienas viešbučių yra ir Palangoje.

„Pažiūrėkite į Druskininkus ir į Palangą. Iškart gims atsakymas, kodėl Palangai reikalingi tokie projektai. Palangoje verkiant reikia mažinti sezoniškumo problemą.

Arba tos mintys ir pasiūlymai realizuos, tada kurortas taps patrauklesnis, arba Palanga, kaip toje dainoje, ir toliau bus močiučių Palanga“, – teigė minėtos įmonės vienas akcininkų Žilvinas Vasiliauskas.

Anot jo, prieš porą dešimtmečių Palanga savo patrauklumu lenkė Druskininkus, tačiau dabar jie šovė pro šoną, o pajūrio kurortas trypčioja vietoje.

„Palangai reikia tokių akcentų, kurie būtų patrauklūs ne tik vasarą, bet ir žiemą. Pajūris turi turėti pagarbaus veiksmo. Nesakau, kad reikia statyti kvartalą, kur veiktų naktiniai klubai, kitokios trankios pramogos, tačiau naujovių tikrai reikia. Manau, kad visi šito norime, o klausimai, kaip pasiūlymus paversti realybe, yra natūralus ir juos reikia spręsti“, – dėstė Ž. Vasiliauskas.

Tiltas taptų ilgesnis

Todėl „Amberton“ viešbučių tinklą valdanti įmonė kreipėsi į architektų biurą „Arches“. Taip diskusijose ir gimė idėja, jog būtų galima pratęsti Palangos tiltą, o ant naujo priestato pastatyti kavinę, virš jos įrengti sraigtasparnių nusileidimo aikštelę, kuri taptų ir apžvalgos terasa.

Tokios idėjos koncepciją parengęs architektas Edgaras Neniškis teigė, jog Palangos tiltas iš esmės yra pirsas. Jis tarnavo kaip prieplauka prisišvartuoti laivams, kuriais į Liepoją buvo gabenamos plytos.

Kai plytų plukdymas iš Palangos į Liepoją buvo nutrauktas, pirsas ėmė tarnauti kaip pėsčiųjų tiltas. Jis tapo Palangos simboliu. Dažnas poilsiautojas, atvykęs į kurortą, pirmiausia eina ant tilto, nueina iki jo galo, apsisuka ir grįžta atgal.

„Tokie pirsai pasaulyje nėra naujiena ir ant jų kažkas yra. Pavyzdžiui, Anglijoje mačiau ant vieno tokio pirso įrengtą kino teatrą, kuriame sėdint ir žiūrint filmą, dar matai ir bangas, kitur mačiau kavines, kitokias pramogų erdves, todėl sugalvojome, kad ir Palangos tiltui būtų galima pritaikyti kažką panašaus“, – teigė E. Neniškis.

Taip gimė siūlymas Palangos tiltą pailginti maždaug 30 metrų. Prie tos pailgintos dalies nuo kranto pusės būtų galima pastatyti priestatą, o ant jo įrengti apie 100 kvadratinių metrų ploto panoraminę kavinę, virš jos – sraigtasparnių nusileidimo aikštelę.

Ji būtų maždaug keturių metrų aukštyje nuo tilto dangos, todėl galėtų tarnauti ir kaip apžvalgos aikštelė, kai joje nesileistų sraigtasparniai.

Nuo vėjo saugotų neperšaunami stiklai

„Pats tiltas yra saugomas objektas, todėl jis ir išliktų toks pat. Tiesiog jis pailgėtų 30 metrų, o būtent prie tos prailgintos dalies ir būtų pastatytas priestatas. Žmonės nekliudomai galėtų pasiekti tilto pabaigą, kuri būtų tolėliau, nei yra dabar.

Anksčiau apie tokio objektą statybas būtų galima tik pasvajoti, tačiau dabar galiojantys teisės aktai, tiksliau tariant, Palangos centrinės miesto dalies specialusis paminklosauginis planas, kuris buvo pakeistas ir patvirtintas, tokį sumanymą leidžia įgyvendinti“, – aiškino architektas.

Kavinė veiktų visus metus, žiemą joje esančius žmonės nuo vėjo ir bangų saugotų panoraminiai neperšaunami stiklai.

Tiesa, kavinėje bent kol kas nebūtų galima siūlyti įmantrių patiekalų, o tik gėrimų ir lengvų užkandžių, nes norint siūlyti didesnį asortimentą, tektų įrengti virtuvę, o tada iki tilto galo reikėtų atvesti vandentiekį ir kanalizaciją. Tokios investicijos būtų milžiniškos.

Preliminariai skaičiuojama, jog panoraminės kavinės ir sraigtasparnių nusileidimo aikštelės statyba ir įrengimas kainuotų apie 3 mln. eurų. „Mes suprantame, kad šis projektas neatsipirktų, tai būtų dovana Lietuvai. Mes tiesiog norime padėti Palangai pritraukti daugiau žmonių“, – teigė Ž. Vasiliauskas.

Pritaria, bet daug klausimų

„Būtų labai gražu, jei Palangos savivaldybė paskelbtų tarptautinį architektūrinį konkursą, o jame būtų teikiami pasiūlymai, kaip pagyvinti tiltą. Manau, kad tai duotų daug naudos“, – tikino E. Neniškis.

Palangos valdžia pritaria verslininkų idėjai pasivaikščiojimą jūros tiltu papildyti nauja pramoga. Tačiau nėra aišku, kaip tai įgyvendinti, nes tiltas yra savivaldybės nuosavybė, tačiau pati jūros teritorija priklauso valstybei. Todėl norint ką nors statyti kalant polius į jūros dugną veikiausiai reikėtų Vyriausybės pritarimo.

Kitas klausimas, kokį konkursą turėtų paskelbti savivaldybė.

„Patys finansuoti tokios statybos negalime. To nedarys ir valstybė. Paprasčiausia būtų skelbti koncesijos konkursą, kurį laimėtų didžiausias investicijas pasiūliusi įmonė. Pristatytą tilto dalį naudotų konkursą laimėjusi įmonė, kuri po 25 metų šį turtą perduotų savivaldybei“, – lrytas.lt teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Verslininkų nuomone, svarbiausia, kad savivaldybė žengtų bent pirmąjį žingsnį ir apsispręstų dėl konkurso bei jo sąlygų.

Pokyčių nėra penkerius metus

Modernizuoti Palangos tiltą savivaldybė ketino ir savo lėšomis, tačiau projektas taip ir liko gulėti stalčiuje.

Kai 2011 metais buvo atliktas kapitalinis tilto remontas, paplūdimyje po smėliu pakloti specialūs vamzdžiai, kuriuose galima nutiesti elektros kabelius, reikalingus naujam tilto ir greta esančių paplūdimių apšvietimui.

„Tačiau trejus metus tik kalbame, planuojame, bet dar jokių veiksmų nesiimame. Kai kam nepatinka, kad paplūdimiai bus apšviesti, esą tada juose naktimis vyks orgijos. Kai kuriems nepatinka, jog moderniai norime apšviesti tiltą, esą jis tada praras savo unikalumą“, – apie trikdžius įgyvendinti planus portalui DELFI prieš dvejus metus pasakojo bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus.

Techniniame projekte, kuris jau seniai parengtas, numatyta, kad Palangos tiltas turi būti apšviestas įvairiomis spalvomis, o žibintai sumontuoti taip, kad šviesa kristų ir į jūrą. Vizija tokia, kad ties tilto atramomis būtų sumontuoti prožektoriai, skleidžiantys 100 spalvų – raudonos, geltonos, mėlynos, žalios, įvairių jų atspalvių ir derinių – tonus.

„Tokie šviesos efektai ypač fantastiškai atrodytų rugpjūčio vakarais, kai ima gana anksti temti, ir rudenį. Būtų tikrai gražu, kai nuo tilto krintančiomis įvairiomis spalvomis žaižaruotų jūra. Manau, kad poilsiautojams tai tikrai patiktų“, - teigė K. Skierus.

Skaičiuota, kad įgyvendinti sumanymą reikia apie 145 tūkst. eurų. „Tikrai negaliu pažadėti, kad kitą vasarą tiltas jau bus moderniai apšviestas, tačiau šį rudenį atnaujinsime diskusijas dėl tokių ketinimų. Tvirtai tikiu, jog kada nors tikrai įgyvendinsime tai, ką esame suplanavę“, – 2014 metų vasarą ryžtingai nusiteikęs buvo K. Skierus.

Paklaustas, kaip gyvuoja idėja moderniai apšvieti Palangos tiltą, K. Skierus teigė, kad ji kol kas ir yra tik idėja. „Jūs pirmoji, kuri šiemet prisiminė, kad tokia idėja buvo, niekas apie ją nebekalba. Jokio finansavimo, jokio įgyvendinimo, o juk visi matome, kad tiltui reikia pokyčių. Gal ši modernaus apšvietimo idėja taps realybe, kai pagaliau bus įgyvendinti ir verslininkų siūlymai ant tilto statyti kavinę“, – šiomis dienos svarstė DELFI pakalbintas K. Skierus.