Per mirusiuosius pamiršo gyvuosius

Paskutinis lašas

Kelias valandas Kretingos kapinių ramybę vakar drumstė garsūs ginčai ir priekaištai rajono valdžiai. Tokioje aplinkoje vyko arčiausiai kapinių gyvenančių žmonių susitikimas su Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktore Jolita Vaickiene ir rajono mero pavaduotoju Vytautu Ročiu.

Kretingiškiai tiesiai šviesiai kaltino rajono valdžią slapčia siekiant praplėsti šalia kelio Kretinga-Darbėnai esančias kapines, tiesiog perkeliant jų tvorą arčiau jų namų.

Labiausiai piktintasi, kad apie tokius planus žmonių niekas neinformavo ir net nepasivargino išklausyti jų nuomonės. O teritorijos valymo darbai jau pradėti.

Žmonės buvo priblokšti sužinoję, kad Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius ir jo kolega iš Kretingos seniūnijos Antanas Gedminas viešai pareiškė, jog neva nepatenkintų gyventojų apskritai nėra.

Kretingos rajono valdžios užmojis labai aiškus. Perkėlus tvorą, baigiančiose užsipildyti kapinėse atsirastų per pusę šimto naujų kapaviečių, kurių turėtų užtekti iki naujųjų Kretingos kapinių miesto prieigose esančiame Petrikaičių kaime atidarymo.

Kapinės žengia į kiemą

Įgyvendinus šį sumanymą, nuo 1961 metų veikiančių Kretingos kapinių plotas padidėtų daugiau nei vienu hektaru. Ir nors jau dabar arčiausiai jų esantys namai, pažeidžiant įstatymą, patenka į sanitarinę 100 metrų apsaugos zoną, perkėlus tvorą mirusieji būtų laidojami prie pat gyvųjų.

„Pas seniūną ėjome gal kokį dešimt kartų. Tačiau su mumis niekas net į kalbas nesileidžia. Jis aiškiai pasakė, kad galime daryti ką tik norime ir kaip norime, tačiau kapinės bus praplėstos. Ir mūsų nuomonė niekam nesvarbi. Pas rajono merą įsiprašyti neįmanoma. Jis sutinka priimti asmeniniais klausimais, tačiau kai tik patiksliname, kad norime pasikalbėti apie kapines, iš karto randa svarbesnių reikalų“, - vakar kalbėdama su „Respublika“ piktinosi kretingiškė Renata Tautkė.

Jauna mama su tėvais bei brolio ir savo šeima gyvena arčiausiai kapinių esančioje sodyboje. Praplėtus kapinių teritoriją, nuo jų iki gyvenamojo namo būtų vos apie 15 metrų.

„Kapinės atsidurs vos ne mūsų kieme. Tai ką mes ir mūsų vaikai matysime kiekvieną dieną ir koks vanduo bus mūsų šuliniuose? Mes tikrai kovosime iki galo“, - neslėpė ryžto kretingiškė.

Žmonės priekaištavo, kad valdžia savo sumanymus vykdo ne tik neatsiklaususi jų nuomonės, bet ir pažeisdama įstatymus bei nekreipdama jokio dėmesio į sanitarinę apsaugos zoną. Arčiausiai kapinių gyvenančius žmones suvienijęs ir pats tik per kelią nuo jų įsikūręs kretingiškis Arvydas Petrauskas rajono valdžios atstovams konkrečiais dokumentais įrodė, kad šie pažeidžia įstatymus ir su gyventojais bendrauja tik formaliai atsirašinėdami.

Valdžia atsitraukė

Išklausiusi šalia kapinių gyvenančių kretingiškių nuomonę Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė J.Vaickienė patikino, kad kol kas jokių konkrečių veiksmų dėl kapinių tvoros perkėlimo imtasi nebus.

„Tikrai nesitikėjau tokio pasipriešinimo. Manau, kad tokie planai turi būti derinami su žmonėmis. Mes nieko nedarysime, kol visko tiksliai neišsiaiškinsime, neperžiūrėsime visų dokumentų. Manau, kad pirmiausiai reikia inventorizuoti pačias kapines ir resursų naujoms kapavietėms paieškoti jų viduje. Gal tai įmanoma padaryti siaurinant takus, iškeliant į kitą vietą šiukšlines“, - sakė „Respublikai“ J.Vaickienė.

Susitikimui pasibaigus, jau aprimus aistroms, J.Vaickienė viešai prakalbo apie tai, kad šalia kapinių gyvenančius žmones „užmiršusiems“ Kretingos miesto bei Kretingos seniūnams S.Juknevičiui ir A.Gedminui greičiausiai bus skirtos nuobaudos.