Užuot jau pradėjus ieškoti Europos Sąjungos (ES) paramos Klaipėdos pietinio aplinkkelio projektui finansuoti, savivaldybė priversta grįžti į proceso pradžią. Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės rengiasi pasirašyti jungtinės veiklos sutartį ir pradėti detaliojo planavimo procedūras.
Planavimo procesas vyko net kelerius metus, buvo parengtas ir techninis projektas, jau buvo galima teikti paraiškas ES paramai gauti. Tačiau žmonės, per kurių sklypus planuojama tiesti kelią, kreipėsi į teismus ir pasiskundė, esą nepaisoma jų interesų. Žmonės buvo nepatenkinti, kad nutiesus pagrindinį kelią, iš jo nebus padarytos nuovažos į jų sklypus.
Ir nors savivaldybės atstovai tikino, kad žmonių skundai nepagrįsti ir jie siekia tik pasipinigauti, praėjusių metų birželį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė jai nepalankų sprendimą - panaikino detalųjį planą.
Į projektą jau buvo investuota apie 3,5 mln. litų. Tuomet Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė preliminariai skaičiavo, kad naujų procedūrų atlikimas gali atsieiti dar apie 200 tūkst. litų.
"Kartais atrodo, kad čia tik žemės ūkio kraštas, nes šie prioritetai svarbesni nei tranzitas. Dėl tokio teismų sprendimo savivaldybei vėl užkrauta našta pradėti procedūras iš naujo", - miesto Tarybos Teritorijų planavimo komiteto posėdžio metu piktinosi savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika.
Projekto tikslas - pratęsti esamą transporto koridorių nauja jungtimi iki uosto, sujungiant naują kelią su miesto magistralinėmis gatvėmis bei pramonės rajonu Šilutės plento tęsinyje.
Pagal projektą, aplinkkelis turėtų driektis 6,7 km, iš kurių tik 1 km gatvės ruožas būtų uostamiestyje, o likusi kelio dalis, kuri taptų valstybinės reikšmės pirmosios kategorijos keliu - keturių juostų automagistrale - tęstųsi rajono pramonės teritorijoje. Manoma, kad pietinis išvažiavimas iš uosto ne tik pagerintų susisiekimą, bet ir sumažintų miesto gatvių apkrovimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą