Pildosi Budrių svajonės

Budriai - bažnytkaimis Kretingos rajone, už 6 kilometrų į pietus nuo Kartenos. Prateka Kartenalė, iki Minijos - 3 kilometrai. Centre - medinė Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia. Maždaug 200 gyventojų. Priklauso Žalgirio seniūnijai.

Kelionė į Budrius iš vakarų pusės - didelis džiaugsmas sielai. Ir Minijos slėnis, ir miškingas skardis, ir apsčiai kitokio įspūdingo kraštovaizdžio. O patys Budriai - išnykusių kaimų apsupty. Vietiniai su nostalgija prisiminė Bumbulius, Šmikščius, Kačaičius; ne vienas ten gimė, o Budriuose atsirado per melioraciją. Ilgainiui ir Budrius pradėjo vadinti savo tėviške, nes kas tie 2 kilometrai. Vieni sakė, kad pirmasis gyventojas buvo Budrys, todėl kaimas Budriais pavadintas, kitų žiniomis, budrūs, vienas kitą nuolat žadinę žmonės čia nuo amžių gyvena. Ryškiausias kaimo savitumas - senoviškumas, daug vietinių, tėvai, vaikai, kitur - ir anūkai kartu gyvena.

Centrinę kaimo dalį, neišskiriant nė bažnyčios šventoriaus, radome sujauktą, lyg mutantų kurmių išrausinėtą. Neseniai nutiestas elektros kabelis, ir bus apšviesta daug daugiau Budrių erdvės nei iki šiol. Dar centre į akis krito mūrinis vėjo kiaurai košiamas pastatas. "Statė namą klebonui, pradėjo dar kolūkio laikais, ir bendrovės laikais dar kažkiek statė, net stiklai buvo sudėti, dabar "vaikūzai" baigia jį išgriauti", - pasakojo vietiniai. Anot seniūno Povilo Šližio, šiuo metu tvarkomi dokumentai, ir pastato reikalai pajudės. Nepuošė kaimo ir dar kelios "smunkančios" trobos; užkirsti stogų galai rodė, jog tai - senovinio kaimo architektūros pavyzdžiai, kurie galėtų patraukti etnografo akį. Ir bažnyčia stebino - jos grožis ir didingumas veržėsi pro apsilaupusius dažus. Tik uždengtas naujas stogas, kuriam lėšų davė ir viena naftos įmonė. Budriškiai itin guodėsi dėl apleistos varpinės. "Daromas projektas, nupirkta lentų, ilgai taip nebus", - tikino seniūnas.

Tik iš pirmo žvilgsnio kaimas atrodė be gyvos dvasios. Biblioteka tuoj turės 5 kompiuterius, o budriškiai - laukiamą internetą. Bibliotekininkės Jolantos Zubernienės dėmesio nepasidalija maždaug 200 skaitytojų iš Budrių, Mikoliškių ir Nausodžio. Nausodis čia pat, o į Mykoliškius už 9 kilometrų veža knygas savo mašina, savo kuru. Gerai, kad pasisiūlė padėti Adelė Pilibaitienė, pas kurią Mykoliškiuose savotiškas filialas atsidarė. Didžiausia knygų skaitytoja - mokytoja Zita Platakienė. Fanatikė, pabandyk naujai gautos knygos neduoti, - juokėsi J. Zubernienė. Budrių biblioteka pernai 55-erių jubiliejų šventė, ta proga J. Zubernienė bandė surasti visus ankstesnius darbuotojus, net patį pirmąjį - Kazimierą Turauską - per asmeninius ryšius Klaipėdoje surado.

O vietinė Danutė Paukštienė bibliotekoje išdirbo 45 metus. Iki melioracijos atvažiuodavo į darbą dviračiu iš Kačaičių." D. Paukštienė su knygomis nesiskiria ir dabar; jaukiuose senoviško interjero namuose parodė bibliotekėlę, nuotraukų kolekcijas ant sienų, albumuose. D. Paukštienė liko be artimųjų, jai skauda kojas, ir, kalbėjo, priimtų gyventi gerą žmogų, nesanti "prikli". "Niekas nenori į kaimą dabar, nes darbuotis reikia. Neprivalu, bet turi aplinką, ir jei nebus net gėlelės, - koks tu tada kaimietis?"

Budriai jai atrodo turtingi, be to, traukia. Paskutiniu metu Budriuose vos laisvas butas ar namas atsiranda, iš karto nuperkama - iš Klaipėdos, Gargždų atsikelia. Viena priežastis - pigiau išlaikyti, kita - netoli miestai: 18 kilometrų iki Kretingos, 30 - iki Klaipėdos. Be to, yra darbo Mikoliškiuose, Plikiuose, Jokūbave, važiuoja dirbti ir į Klaipėdą.

O budriškiams šviesulys ir traukos centras nuo seno buvo už 6 kilometrų esanti Kartena. Anksčiau Budriai priklausę Kartenos apylinkei, o kolūkio laikais Budrius prisijungė Baubliuose gyvenęs kolūkio pirmininkas Mečislovas Navajauskas. Šnekama, jog dėl to prisijungimo ne tik į Vilnių, bet ir į Maskvą jis vyko. Pasak D. Paukštienės, Baublius pirmininkas gražino, o Budriai iš bažnytkaimio pavirto į "aną pusę", dėmesiu niekas nelepino.

Prieš keletą metų Budriai "pritraukė" dailininką Petrą-Alių Gužą: "Pardavėme Klaipėdoje butą, ir nusipirkome čia. Aš, kilęs iš kaimo, visą laiką kaimui jaučiu nostalgiją ir pagarbą", - sakė buvęs Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas. Jam Budriai - ne kaimas ar ulyčia kokia, o bažnytkaimis, gal net miestelis - mažas, be ypatingų pretenzijų, be didelių triukšmų, pijokysčių. "Juk buvo veikianti bažnyčia, buvo parapija, vyko atlaidai, suvažiuodavo daug žmonių."

Budriškiai su naujakurio kūryba susipažinę iš poros parodų kultūros centre. Dailininkas su žmona Galina, kuri taip pat kartais piešia, turi vieną ožkytę ir 5 ha žemės, bet beveik visą išnuomojo, pasiliko nedidelį gražų sklypelį. "Nesu ūkininkas", - gynėsi P. A. Gužas, - Galinos - bitės, bulvės, kitos daržovės, o mūsų bendras dalykas yra didelis sodas ir pieva".

Dabar jau budriškis tapytojas ir grafikas dirbtuvėse parodė šiuo metu daromą grafinį Budrių bažnyčios vartų atvaizdą. Kultūros namų direktorė paprašiusi simbolio Budrių reprezentacijai.

Gilinantis į kaimą vėrėsi tiesa, kad kiekvienas gyventojas Budriams - reikalingas, rūpi. Abejonių dėl to neliko susitikus su bendruomenės pirmininke, kultūros centro direktore Janina Lukauskiene. Bendruomenė šiemet atšventė 3 metų sukaktį. "Budriškiai, kaip ir aš, savo kaimą labai myli, mes gyvename jo dvasia", - už visą kaimą išpažino J. Lukauskienė ir pridūrė, kad bendruomenę, beje, kartu su nausodiškiais, kūrė tikėdami, jog žmonės taps dar draugiškesni, - taip ir įvykę. Kartu ir šventėse, ir projektus rašo, ir aikštyną šiemet savo jėgomis įrengė. Parašę projektą, nusipirko tinklą ir kamuolių. Budriškiai ėmėsi darbo, darė stulpus, kasė, ir įsirengė tinklinio aikštelę. Pradėjo du trys, baigė visas kaimas, medžio drožėjas Juozas Skliuderis padarė specialų rankų lenkimo stalą, o Benas Slušnys padovanojo medienos, daug padėjo ūkininkas Arvydas Stuopelis, viena budriškė kirviu kiečius iškapojo. Per aikštyno atidarymą pernai liepą jautėsi laimingi, nes išsipildė labai sena svajonė.

Jolantai Zubernienei pavyko bibliotekoje sukurti kūrybišką atmosferą

Danutė Paukštienė: "Man brangūs tie Budreliai - kai parvažiuoji iš kur nors, ypač tada pajauti"

Petras Alius Gužas sakė norėjęs atsiskirti nuo miesto, nuo triukšmo

Janina Lukauskienė visur rodė pavyzdį, ir varžybose ranką lenkė

Iš kairės: Mantas, Laura, Deivydas, Monika, Martynas, Vilija ir priekyje - Dovilė bei pavaduojanti mokytoja Zita Platakienė šiandien - visa mokykla