Veikiausiai jau nuo šios vasaros sezono į Kuršių nerijos nacionaliniame parke (KNNP) esantį vaizdingojo Naglių gamtos rezervato pažintinį taką lankytojai pateks tik susimokėję. Už bilietus surinktus pinigus tikimasi panaudoti tvarkant esamus ir naujus pažintinius takus, aplinką, taip pat aplinkosaugai ir gamtos tyrimams.
Tokį modelį Aplinkos ministerija nurodė taikyti visoms šalies saugomoms teritorijoms. Juolab kad mokesčiai už turistų lankymąsi kai kuriuose gamtos objektuose jau seniai renkami kaimynėje Latvijoje, pavyzdžiui, Papės nacionaliniame parke.
„Rezervatai, nacionaliniai ir regioniniai parkai turi pradėti patys save po truputį išlaikyti. Pinigų už objektų lankymą rinkimas yra vienas būdų gauti pajamų, už kurias būtų galima tvarkyti teritorijas. Tų mokesčių pinigai padėtų efektyviau prižiūrėti saugomas teritorijas“, - LŽ sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Naudinga ir patiems lankytojams
Į Kuršių neriją automobiliais atvykstantys žmonės dabar moka vadinamąjį ekologinį mokestį, kuris renkamas Alksnynėje. Tačiau šie pinigai KNNP direkcijos nepasiekia, jie papildo Neringos savivaldybės biudžetą. Pėstieji, dviratininkai jokių mokesčių už lankymąsi nacionaliniame parke nemoka.
Atrodo, kad tokia situacija bus nebeilgai, nes KNNP direkcija jau ėmė svarstyti būsimą rinkliavą iš Naglių rezervato lankytojų. Šioje keliolika kilometrų pamariu besidriekiančioje įspūdingo grožio teritorijoje yra įrengtas vienas pažintinis takas netoli Pervalkos. Lankymasis jame ir būtų apmokestintas. Kol kas diskutuojama, ar būtų mokama už patekimą į lankytojų taką, ar už galimybę pamatyti rezervato grožybes per ekskursijas.
KNNP direkcija pernai vasarą apskaičiavo, kad Mirusiose (arba Pilkosiose) kopose įrengtame pažintiniame take per dieną kartais apsilanko ir iki 1,5 tūkst. žmonių.
„Iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos gavome nurodymą rasti pajamų teritorijos priežiūrai, todėl svarstome galimybę apmokestinti lankymąsi Naglių gamtos rezervate. Už Europos Sąjungos (ES) lėšas visame nacionaliniame parke buvo įrengti pažintiniai takai, informaciniai stendai, tačiau jų priežiūra pavesta direkcijai. Takai dėvisi, įrenginiai laužomi, o papildomų pinigų jiems tvarkyti nėra. Juk reikia išlaikyti ir žmones, saugančius gamtą bei atliekančius prižiūrėtojų darbą. Iš 85 etatų direkcijoje užimti tik 44“, - LŽ pasakojo KNNP direktorė Aušra Feser.
Jos teigimu, kol kas svarstoma galimybė įrengti bilietų kasą prie automobilių stovėjimo aikštelės Naglių rezervato pažintinio tako pradžioje.
„Jeigu pavyks suderinti visas procedūras, mokestis į Naglių gamtos rezervato pažintinį taką galbūt bus pradėtas rinkti jau nuo šio vasaros sezono. Jei bus biurokratinių sunkumų – apmokestinsime nuo kitų metų. Kol kas svarstome, kad mokesčio dydis galėtų būti iki 5 litų žmogui. Supraskime, kad visi nori vaikščioti gražiais ir išpuoselėtais takais, o pinigų jiems prižiūrėti nepakanka“, - dėstė ji.
A.Feser pridūrė, kad už surinktus iš lankytojų pinigus būtų atliekami ir aplinkosauginiai darbai, tyrimai.
„Daug kas mano, kad parko direkcija gauna ekologinio mokesčio pinigus. Taip nėra, nes jie nukeliauja į merijos biudžetą. Pernai iš jos gavome vos kelis tūkstančius litų informaciniams stendams tvarkyti. Šiemet prašome skirti 300 tūkst. litų atviroms erdvėms prižiūrėti, tačiau neaišku, kiek gausime ir ar apskritai gausime. Rinkdami mokestį už lankymąsi rezervate turėtume pajamų, kurios leistų efektyviau tvarkyti teritoriją, o tai būtų tik į naudą patiems lankytojams“, - svarstė KNNP direktorė.
Kitas – Raganų kalnas?
Aplinkos ministras V.Mazuronis LŽ tikino, jog KNNP nebus vienintelis, įvedęs mokestį už lankymąsi saugomoje teritorijoje.
„Gerai, kad jie jau svarsto galimybę apmokestinti lankymąsi Naglių gamtos rezervate. Gal reikėtų apmokestinti ir lankymąsi Raganų kalne, ten juk skulptūros pūva, joms prižiūrėti kasmet reikia lėšų. Saugomos teritorijos už ES lėšas įrengė dalį infrastruktūros, pažintinių takų, tačiau ES pinigų jiems prižiūrėti neskiria. Todėl pačios parkų, rezervatų direkcijos turi tapti rentabilios, uždirbti pinigų ir turėti jų savo teritorijai prižiūrėti“, - teigė jis.
V.Mazuronis įsitikinęs, kad parkų direkcijos turėtų rinkti mokesčius ir už naudojimąsi viešosiomis erdvėmis per renginius. „Juk saugomose teritorijose vyksta įvairūs mokymai, rengiamos ekskursijos, už kurias taip pat galėtų būti renkami pinigai. Latvijoje ir kitose Europos valstybėse mokesčiai už lankymąsi rezervatuose, nacionaliniuose parkuose yra normali praktika. Lietuvoje kol kas viskas – nemokamai, tačiau ši situacija turi keistis. Norės žmogus pamatyti gamtos stebuklus – susimokės, nenorės – nemokės“, - kalbėjo jis.
Apmokestintų ir renginius
Už lankymosi Naglių gamtos rezervato pažintiniame take apmokestinimą yra ir Neringos meras Darius Jasaitis. Tačiau jis mano, kad bilietus pardavinėti reikėtų ne prie paties gamtos rezervato.
„Už lankymąsi Naglių gamtos rezervato pažintiniame take žmogus galėtų susimokėti kartu su ekologiniu mokesčiu Alksnynėje. Gal ir Raganų kalnas bus apmokestintas. Tada nereikėtų pirkti naujų kasos aparatų, nebebūtų galimo piktnaudžiavimo atvejų nepateikiant kasos kvitų. Už tas surinktas lėšas parko direkcija galėtų samdyti darbuotoją, kuris neturėtų sėdėti prie kasos, o vedžiotų žmones pažintiniu taku, atliktų priežiūros funkciją, tvarkytų teritoriją“, - LŽ pasakojo jis.
Neringos meras pažymėjo, kad pažintinių takų priežiūra, šiukšlių rinkimas KNNP kainuoja nemažai, tačiau aplinka besinaudojantys žmonės už tai nemoka nė cento.
„Juk už šiukšlių išvežimą mokame mieste, tad kodėl nenorime mokėti nacionaliniame parke? Jeigu išleidžiami didžiuliai pinigai infrastruktūrai gerinti, tvarkyti, turėtų būti gaunamos pajamos. Ypač raginu apmokestinti renginius“, - teigė jis.
Rašyti komentarą