10 valandą prie Klaipėdos švyturio automobiliai startavo kas dvidešimt sekundžių. Kiekvienas ekipažas gavo užduočių knygą, vadinamą Legenda, likus 10 minučių iki starto. Ralio dalyviams teko nuvažiuoti apie 200 km trasą ir atlikti 19 užduočių. Už kiekvieną padarytą klaidą kelionės laikas buvo ilginamas 30 minučių. Kai kurie pirmiausia užduotis atliko Klaipėdoje, o tik paskui važiavo į Ventę ir Uostadvarį, kiti iškart skubėjo į toliausius taškus. Buvo nemažai tokių, kurie nepadarė nė vienos klaidos.
Užduotys buvo sugalvotos taip, kad negalėtum susirasti atsakymo internete. Pavyzdžiui, reikėjo atsakyti į klausimą, kokio maršruto uostamiesčio autobusas veža iki pat Klaipėdos švyturio, kiek kainuoja Kintų duona ( neužėjęs į parduotuvę nežinosi, kad 4,51 Lt), kaip vadinasi eilėraštis prie Kintuose esančios didžiausios Lietuvoje tujos, reikėjo pasakyti Ventės rago švyturio laiptelių skaičių, Uostadvario- švyturio bokšte esantį langų skaičių, įklijuoti ženklą , įrodantį, kad tikrai buvo I. Simonaitytės muziejuje ir t. t.
Kai kurios komandos buvo susigalvojusios ir pavadinimus, pavyzdžiui, „Burokėliai“, „ Kopūstai“, „Demonai ir angelai“, „Preilos avialinijos“, netgi pasipuošusios tam tikra atributika. Žodžiu, dalyvavo ir suaugusieji, ir jaunimas, ir vaikai, ir netgi šuniukai. Norą pažinti Lietuvos švyturius rodė ne tik klaipėdiečių ekipažai, buvo atvykusių ir iš Palangos, Salantų, Plungės, netgi Kauno.
Pirmoji vieta atiteko 6 ekipažui, kurio vairuotojas - klaipėdietis Karolis Gedgaudas, įveikusiam trasą per 3 valandas , 8 minutes ir 20 sekundžių, antroji - 23, vairuotojas - Marius Serapinas (3 val. 21 min.) trečioji – 47, vairuotojas – Juozas Beniušis , ir neringiškių ekipažui. Pirmą vietą laimėjusios komandos prizas – 10 bilietų į kino teatrą „Forum Sinema“ ir kukurūzų spragėsiai su kokakola. Paskutinis grįžo 7 ekipažas, kuriame buvo mažas vaikas ir jam pasidarė bloga, baigiantis apdovanojimams, bet buvo sutiktas plojimais. Kai visiems buvo išdalinti diplomai, dalyviai skandavo ralio šūkį „Šviesa nugali tamsą“.
Puikus prizas laukė trijų komandų, užėmusių tris pirmąsias vietas – tik jiems, apie 15 žmonių, buvo suteikta išskirtinė teisė užlipti į Klaipėdos švyturį, kurio aukštis – per 40 m. O norinčiųjų buvo daug. Renginio organizatoriai bandė aiškinti, kad šis švyturys, kurio šviesa matoma už 33 km, dar yra veikiantis, jis dar atlieka savo funkciją ir nėra pritaikytas visuomenės lankymui. Vienas dalyvis prašė padaryti išimtį jo ekipažo narei ir kolegei, švenčiančiai gimtadienį. Deja, susiderėti nepavyko. Tiesa, kadangi trečią vietą pasidalino du ekipažai, tai į švyturį lipo šiek tiek daugiau žmonių, nei planuota.
Po apdovanojimų žmonės dalijosi įspūdžiais, siurbčiojo karštą sultinį ir valgė šviežias specialiai ralio dalyviams iškeptas bandeles. Vienas vyras pasakojo, kaip susižavėjo vaikinu, kuris pliaupiant lietui ėjo pėsčias priešais baltą mašiną ten, kur nebuvo galima važiuoti . Daugeliui patiko Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, kurios sodybą prie upės reikėjo rasti pagal žemėlapį, mat jį ralio dalyvius sutiko labai vaišingai.
„Dalyvauju ir profesionaliose ralio rungtynėse. Perskaičiau informaciją internete ir nusprendžiau išbandyti mėgėjų lygį. Labai sudėtinga nebuvo, šiais interneto laikais buvo galima viską nesunkiai rasti. Mes pirmiausia važiavome į Priekulę, į Ievos Simonaitytės muziejų. Jeigu oras būtų buvęs geresnis, būtų buvę daug smagiau, dabar nesinorėjo ilgai stoviniuoti. Bet man patiko. Būtų gerai, kad ir ateityje vyktų tokie raliai, bet kad švyturiai tik septyni“, - juokavo K. Gedgaudas, laikydamas rankose garbingai iškovotą taurę.
„Man patiko, mačiau daug švyturiu, gamta graži, visai nenusibodo tiek važiuoti. Tikriausiai važiuosiu ir kitą kartą“, - įspūdžiais dalijosi 10 metų Vilius. Jam labai norėjosi lipti į Klaipėdos švyturį, deja, šį kartą nepasisekė.
„Labiausiai nustebino eilėraščio pavadinimo ieškojimas miške. Man labai patiko ralis, būtinai dalyvausiu ir kitą kartą“,- sakė 25 metų Andrius iš Neringos.
Renginio organizatoriai patenkinti tokia sėkme, tokiu susidomėjimu ir dalyvių padėkomis, tad kitąmet žada ralį organizuoti rugpjūtį, kai bus šilta, kai bus minima Švyturių diena. Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis linkėjo ateityje surengti tokį švyturių ralį aplink visą Baltijos jūrą. Neringiškiai ėmė įrodinėti, kad ralis kitais metais turėtų užsukti ir į Nidą. Esą reikia bandyti susitarti su AB „Smiltynės perkėla“, kad už perkėlimą keltu būtų imamas tik simbolinis mokestis.
„Esu netgi šokiruotas. Niekas nesitikėjo tokio ažiotažo. Unikalus ir beprecedentis „Klaipėdos švenčių“ projektas, jo rezultatas pranoko visus lūkesčius. Tai rodo, kad žmonėms reikia ne žodžių, o konkrečių darbų. Mes kalbame apie Lietuvą, kaip jūrinę valstybe, apie mūsų krašto jūrinio paveldo ženklus, apie jų pažinimą, bet nieko daugiau ir nedarome. „Klaipėdos švenčių“ kolektyvas labai šauniai parodė tokia atraktyvia ir įdomia forma, kaip galima tą jūrinį paveldą priartinti prie mūsų kasdieninio gyvenimo, kaip pažinti mūsų Pamario krašto etninius kultūros dalykus“, - sakė N. Lendraitis.
„Visų pirma žmones buvo užvaldęs laimėjimo azartas, visi labai skubėjo. Kita vertus, gal ir oras buvo prastokas, merkte merkė lietus, tad jie visur bėgte bėgo. Jau grįžta laimingi prie mašinos, pasirodo, pamiršo lipduką užsiklijuoti, vėl bėga atgal. Tikrai ne visi ralio dalyviai prieš tai buvo buvę Ventės švyturyje, matėsi, kad jiems įdomu, visi šypsojosi, buvo patenkinti, juokavo šmaikštavo“, - įspūdžiais dalijosi viena iš šio renginio organizatorių Dalia Grikšaitė.
Rašyti komentarą