VE.lt primena, kad 1958 m. turtas minėtame sklype nuosavybės teise atiteko Antanui Palšmitui, o 2001 m. buvo patvirtintas Pirmosios ir Antrosios Melnragės detalusis planas, kuriame prie jau Vaidotui Antanui Palšmitui priklausančių pastatų buvo suformuotas 3 004 kv. m sklypas, tačiau jis su jo ribomis nesutiko ir kreipėsi į teismą.
2009 m. Klaipėdos miesto savivaldybė ir V. A. Palšmitas pasirašė taikos sutartį, pagal kurią abi šalys įpareigotos taikiai išspręsti žemės grąžinimo prie nuosavybės teise valdomų pastatų klausimą.
Šis klausimas Taryboje svarstytas jau antrąjį kartą. Pirmąjį kartą šis klausimas buvo atidėtas, paprašyta išsiaiškinti ar sklypo savininkas mokėjo žemės nuomos mokestį.
"Ši koncepcija nuo praėjusio karto nė kiek nepasikeitė. Mes prašėme išsiaiškinti, kaip toje teritorijoje buvo mokamas žemės nuomos mokestis. Paaiškėjo, jog buvo mokama už 30 arų, o naudojamasi 50. Mes manome, kad tokia koncepcija yra netinkama", - atsisakyti sprendimo Palšmitams suteikti didesnį žemės sklypą ragino uostamiesčio mero pavaduotojas Artūras Šulcas.
Tačiau vicemerui suskubo oponuoti Tarybos narė Zita Šličytė. Jos teigimu, kadangi sklypas nebuvo priskirtas pastatų savininkui, mokėti to mokesčio jis ir neturėjo. "Labai gerai išnagrinėjau šį reikalą. Šis sklypas vienintelis toks liko Melnragėje, todėl kviečiu balsuoti teigiamai ir pagaliau išspręsti šį reikalą", - sakė Z. Šličytė.
Deja, tokie Tarybos narės pasisakymai kolegų neįtikino. 14 tarybos narių balsavus už, 5 - prieš ir 11 susilaikius klausimas buvo atidėtas. Beje, protokoliniu pavedimu įpareigota kitą kartą prieš svarstant šį klausimą paruošti kelis koncepcijos variantus, kad politikai turėtų iš ko rinktis.
SKLYPAS. Po taikos sutarties pasirašymo tarp Klaipėdos savivaldybės ir Vaidoto Antano Palšmito praėjo jau daugiau nei dveji metai, tačiau naujos sklypo ribos iki šiol dar neįteisintos. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą