Prasideda Palangos Kurhauzo medinės dalies atgimimas

Dalyvauti šiame ne tik Palangai, bet ir visai šaliai svarbiame įvykyje susirinko gausus būrys vietos gyventojų ir svečių. Juo labiau kad tokio medinės Kurhauzo dalies pamatų vaizdo, koks yra šiandien, daugiau pamatyti nebus progos – restauratoriai darbų ėmėsi jau šiandien. „Duokite pusantrų metų, ir mes pakviesime į medinės Kurhauzo dalies atidarymą“, – ketvirtadienį susirinkusiems sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Renginyje dalyvavusi prieš mėnesį kadenciją baigusi buvusi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė neabejojo, kad šios dienos visi nekantriai laukė, bei pabrėžė, jog visoms institucijoms dirbant išvien, pavyksta pasiekti akivaizdžių rezultatų. „Galime drąsiai sakyti, kad šiandien esame pabaigos pradžioje. Tai yra tas paskutinis žingsnis, kuriuo tikėjome, dėl kurio neabejojome, bet, kuris, vis dėlto užtruko. Dirbome visi išvien ir rezultatai yra akivaizdūs“, – kalbėjo D. Varnaitė.

Medinės Kurhauzo dalies pamatai restauruoti bus dar šiais metais. Paraleliai bus rengiamas Kurhauzo pastato medinės dalies restauracijos ir pritaikymo projektas. Medinei Kurhauzo daliai pakilus iš pelenų, čia, pasak Palangos mero Š. Vaitkaus, įsikurs kultūros bendruomenė. „Mūrinėje Kurhauzo dalyje esančioje salėje vyksta koncertai, bendruomenės susibūrimai, miesto šventės. O medinėje planuojame įrengti teatro salę. Juo labiau kad teatrams pritaikytos erdvės šiuo metu Palangoje nėra“, – kalbėjo kurorto vadovas.

Išlikusius medinės pastato dalies pamatus restauruos UAB „Pamario restauratorius“ specialistai. „Labai džiaugiamės, kad galime prisidėti prie šio pastato naujosios istorijos (turiu omeny gaisrą) žaizdų gydymo, Kurhauzo istorijos, elegancijos sugrąžinimo“, – sakė Aldas Kliukas, UAB „Pamario restauratorius“ direktorius. Pasak jo, šiandieninė medinės Kurhauzo dalies situacija yra dvejopa. „Pamatai tarsi ir yra, tačiau matome, jog jų siūlės išdūlėję, ištrupėję, jos nebelaiko, paveiktos gaisro ir oro sąlygų. Reikės kruopštaus darbo identifikuoti, kur pamatus galima palikti, taip, kaip yra – restauruoti, o kur reikia formuoti iš naujo“, – kalbėjo  A. Kliukas

Kultūros paveldo departamento laikinasis direktorius Algimantas Degutis pabrėžė, jog Kurhauzo medinės dalies restauracija yra kur kas daugiau, nei tik pastato atgimimas. „Palangai reikia ne Kurhauzo sienų, o tos dvasios, kuri Kurhauze juntama“, – pabrėžė A. Degutis. Jis atkreipė dėmesį, jog Palanga suformavo naują praktiką šalyje – perimti kultūros paveldo objektą iš to valdytojo, kuris piktybiškai ignoruoja, laiko griuvėsius ir jų nepritaiko visuomenei. „Nes paveldas yra tęstinumas ateities, ryšys su dabartimi, ir tai yra ateities garantas“, – sakė A. Degutis.

Palangos simbolis Kurhauzas sudegė 2002 m. rugpjūčio 25 d.. Dėl užsitęsusių kurorto Savivaldybės ginčų su Kurhauzo bendrasavininkiais dėl žemės sklypo prie Kurhauzo dydžio, šio pastato griuvėsiai kurorto centrą darkė dešimtmetį. Galiausiai 2011 m. Lietuvos Respublikos vardu įregistruotas 2000 m. detaliojo plano sprendinius atitinkantis 52,7 arų sklypas prie Kurhauzo, ir 2012 m. pradžioje parengtas Savivaldybei priklausančios mūrinės Kurhauzo dalies restauracijos ir pritaikymo projektas, numatytas valstybės, kultūros paveldo departamento bei Palangos miesto savivaldybės finansavimas.

Kurhauzo mūrinės dalies restauracija pradėta 2012 m. gegužės 30 d., o po pusantrų metų – 2013 m. gruodį restauruotas Kurhauzas atvėrė duris visuomenei.

Tačiau privatiems asmenims priklausiusi medinė pastato dalis vis dar nekilo iš pelenų. Situacija ženkliai pasikeitė 2017 m. birželio 30 d., kuomet Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad Palangos Kurhauzo medinė dalis turi būti perimta valstybės nuosavybėn. Palangos miesto savivaldybės taryba nedelsdama, jau po mėnesio, priėmė sprendimą, kuriuo sutinkama iš valstybės perimti išlikusius medinės Kurhauzo dalies fragmentus bei numatė lėšų šios sunykusios pastato dalies restauraciniam projektui parengti.

Vyriausybei priėmus nutarimą medinės Kurhauzo dalies fragmentus perduoti Palangos miesto savivaldybei, 2017 m. spalio 17 d.  Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė ir Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė pasirašė medinės Kurhauzo dalies priėmimo-perdavimo aktą, ir šis kultūros paveldo objektas atiteko Palangos miesto bendruomenei.  

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus dėkojo Kultūros paveldo departamentui bei Klaipėdos apygardos teismui, priėmusiems ryžtingus sprendimus bei atvėrusiems kelią medinės Kurhauzo dalies atgimimui. „Sudegęs ir nerestauruotas Kurhauzas daugelį metų buvo Palangos gėda. Ir nors Palangos miesto savivaldybė 2013 m. restauravo jai priklausančią mūrinę pastato dalį, medinės dalies likučiai – pamatai, ir toliau iro. Todėl šiandien dieną galima vadinti istorine – pagaliau iš pelenų pradės kilti ir medinė Kurhauzo dalis, ir jau maždaug po pusantrų metų galėsime pakviesti bendruomenę į visiškai restauruoto Palangos širdimi vadinamo pastato atidarymą“, – sakė Š. Vaitkus.