Prasidėjęs atlydys dar nėra artėjančio potvynio pranašas, bent artimiausią savaitę hidrologai jo neprognozuoja. O pavasarinis potvynis šiemet gali būti ir kiek mažesnis nei pernai, nes ledo danga yra plonesnė.
"Sniegas labai mažai patirpo, ir vanduo nepradėjo ženkliau kilti. Po du centimetrus pakilo, bet tą pakilimą galima laikyti svyravimu. Jis labai palengva kilo ir iki atšilimo dėl ižo, kuris iš aukštupio plaukė žemyn. Taigi to dar nelaikome potvynio pranašais", - Eltai sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis.
Daugiamečiai stebėjimai rodo, kad potvynis Nemuno Žemupyje prasideda kovo 18 dieną, pernai prasidėjo kovo 22 dieną. Kada prasidės šiemet, pasak hidrologo, sunku prognozuoti, nes žiemos yra nepastovios.
"Gali būti taip, kad šalčiai pasibaigė, kad orai laikysis nepastovūs: tai plius du, tai minus keturi laipsniai", - sakė A. Kajutis.
Specialistas prognozuoja potvynį būsiant panašų į pernai, tik "komplikacijų" - mažiau, nes ledas yra plonesnis, tad ir sangrūdų tikimybė mažesnė.
"Pernai vandens kiekis nebuvo labai didelis, jis buvo vidutinio potvynio dydžio, o vandens lygiai kai kur - ties Jurbarku-Smalininkais, Kauno rajone - siekė pačius aukščiausius. Taip įvyko dėl to, kad dėl ledų susigrūdimo užsitvenkė upė. Dabar ledo danga yra plona ir neištisinė, tai ir sangrūdų tikimybė nedidelė, nebent potvynis bus vėlai, ir dar labai atšals, ir labai sušals", - sakė A. Kajutis.
Hidrologo teigimu, potvynio dydis priklauso ir nuo sniego gausos, ir kiek rudenį, prieš įšąlant žemei įdrėko žemė. Šie rodikliai yra panašūs, kaip ir pernai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą