Už 574 tūkst. eurų buvusio kurorto policijos komisariato pastatų kompleksą pardavusio Turto banko atstovai neslėpė džiaugsmo pagaliau atsikratę ilgai pardavinėto valstybės turto.
Tačiau už prestižinį žemės sklypą valstybės gauta pinigų suma glumina Palangos vadovus ir nekilnojamojo turto ekspertus.
Žemės vertė skiriasi dukart
Nekilnojamojo turto rinką pajūryje išmanantys žmonės vienu balsu tvirtino, kad vertingas valstybės turtas atiduotas pusvelčiui.
Už kiek daugiau nei pusę milijono eurų Turto bankas pardavė septynių administracinės ir ūkinės paskirties pastatų kompleksą, kurio bendrasis plotas yra apie 3,2 tūkst. kvadratinių metrų.
Kartu su pastatu atiteko ir beveik 1,8 hektaro ploto sklypas, į kurį atvesti vandentiekio, nuotekų tinklai, elektra, dujotiekis.
Sklypas yra nuošalioje kurorto vietoje Vytauto gatvės pradžioje. Čia patogus privažiavimas, o jūra – vos už 650 metrų.
Parduodant valstybės turtą pastatai ir žemė įvertinami atskirai. Būtent turto vertintojų nustatyta žemės sklypo kaina ir sukėlė daugiausia abejonių: 177 arų pajūryje vertė siekė tik 266,4 tūkst. eurų – vos 1,5 tūkst. eurų už arą.
Registrų centras prieš mėnesį nustatė, kad to paties sklypo vidutinė rinkos vertė yra 629 tūkst. eurų.
Pardavinėjo 10 sykių brangiau
Kaina, už kurią valstybė pardavė buvusio komisariato sklypą, nustebino ir Palangos merą Šarūną Vaitkų.
„Akivaizdu, kad daugiau nei prieš 40 metų ten statyti pastatai yra beverčiai ir pirkėjas juos nušluos nuo žemės paviršiaus.
Tačiau, vertinant visą sandorio sumą, aro kaina išauga tik iki 3,2 tūkst. eurų.
Net Palangos sodininkų bendrijoje aro kaina siekia apie 8 tūkst. eurų“, – žemės kainos skirtumus lygino miesto vadovas.
Turto banko Pardavimų skyriaus vadovas Aras Variakojis įsitikinęs, kad parduoto objekto kaina yra tinkama: „Nereikėtų pamiršti, kad žemės sklypo paskirtis yra visuomeninė.
Prieš skelbdamas aukcioną Turto bankas mėgino didelį sklypą išskaidyti į tris, o žemės paskirtį pakeisti į gyvenamąją, tačiau Palangos savivaldybė užsispyrė čia gyvenamųjų namų statybos neleisti.“
Tačiau verslui esą net ir nepatraukli visuomeninės paskirties žemė anksčiau kurorte buvo parduodama kone 10 kartų brangiau.
Prieš pusantrų metų kurorto centre esantį buvusį savivaldybės pastatą su beveik 23 arų sklypu miestas pardavė už 536 tūkst. eurų.
Žemės sklypas buvo įvertintas 264,6 tūkst. eurų – po 11,6 tūkst. už arą.
Dar brangiau 25 arų žemės sklypas buvo įvertintas prieš trejus metus parduodant prie parko esantį Švietimo skyriaus pastatą.
Ten tos pačios visuomeninės paskirties žemės aro kaina siekė 14,1 tūkst. eurų.
Miestas neleido statyti butų
Sklypą paruošus pagal verslininkų pageidavimus Turto bankas už šį objektą tikėjosi gauti daugiau.
Projektuotojai šioje vietoje buvo numatę pastatus, kurių bendras plotas siektų per 19 tūkst. kvadratinių metrų, o 4 aukštų namuose atsirastų apie 200 apartamentų.
Tokiems planams pasipriešinusi miesto valdžia neslepia, kad šis beveik 2 hektarų ploto sklypas Palangoje yra vienintelė valstybei priklausanti didesnė teritorija, kurioje galėtų atsirasti vandens pramogų parkas, čiuožykla su baseinu, ekonominės klasės viešbutis su SPA.
„Šioje vietoje kurortui nereikalingas tankiai apstatytas antrojo būsto kvartalas.
Palanga visomis išgalėmis siekia išsivaduoti iš sezoniškumo gniaužtų.
Planuojami ir statomi ne sezono metu poilsiautojus galintys pritraukti kurorto infrastruktūros objektai, o čia norima tiesiog numarinti tokią teritoriją, kurioje daugiaaukščiai namai žiemą stovės užtemdytais langais“, – Turto banko tikslų žalą kurortui įrodinėjo meras Š.Vaitkus.
Vertė pakito per metus
Turto bankui nepavykus pasiekti savo planų komisariato pastatų kompleksas pirmą kartą elektroninių varžytynių portale buvo parduodamas 2016 metų lapkritį už „Apus“ turto vertintojų nustatytą 1 mln. 63 tūkst. eurų pradinę kainą.
Iki praėjusių metų birželio vidurio įvyko dar trys aukcionai, jų metu objekto kaina buvo sumažinta iki 900 tūkst. eurų, tačiau pirkėjų neatsirado.
Matydami, kad už tokią kainą valstybės turto parduoti nepavyksta, Turto banko vadovai parduodamą objektą nusprendė įvertinti iš naujo.
Praėjus vos kiek daugiau nei metams ta pati turto vertintojų įmonė tą patį pastatų kompleksą su sklypu įvertino vos ne perpus pigiau – 574 tūkst. eurų.
„Keistokas sprendimas“, – taip kolegų gautą rezultatą trumpai įvertino „Ober-Haus“ Klaipėdos biuro Vertinimo skyriaus vadovas Arūnas Sarulis.
Anot jo, per pastaruosius metus Palangoje neįvyko jokių esminių teritorijų planavimo ar teisės aktų pokyčių, kurie lemtų tokį staigų nekilnojamojo turto nuvertėjimą.
Priešingai, A.Sarulio teigimu, per tą laikotarpį pajūryje esančio nekilnojamojo turto rinkos kaina tik augo.
Be to, abejotinas ir pats Turto banko sprendimas pakartotinai vertinti objektą praėjus vos metams.
„Lietuvos rytą“ konsultavusių teisininkų manymu, taip buvo apeitas Vyriausybės nustatytas apribojimas, kad parduodant valstybės turtą aukcionuose pradinė kaina gali būti mažinama tik iki 10 proc. nustatytos turto vertės, o vėliau – nuo kainos neįvykusiuose aukcionuose.
Pirkėja – neaiški bendrovė
Vos ne perpus sumažinus pradinę buvusio policijos komisariato pastatų kainą valstybės turtas buvo nupirktas iš karto.
Vienintelis pirkėjas – prieš 13 metų Vilniuje įsteigta nekilnojamuoju turtu besiverčianti bendrovė „Stadt Property“.
Bet sužinoti, kokie įmonės planai Palangoje, taip ir nepavyko.
K.Kalinausko gatvėje esančiame biurų pastate patalpą besinuomojančios įmonės viešai nurodytu telefonu niekas neatsiliepė, o „Stadt Property“ vadovo Evgeni Khiterero mobilusis telefonas dvi dienas buvo išjungtas.
Keista ir pati didelį valstybės turtą pajūryje nusipirkusi įmonė. Joje dirba vos du žmonės. Už valstybės objektą daugiau nei pusę milijono eurų iš karto sumokėjusi bendrovė faktiškai jokios veiklos nevykdo.
Prieš trejus metus bendrovės apyvarta siekė tik iki 20 tūkst. eurų, o pastaruoju metu finansinių ataskaitų Registrų centrui ji neteikia.
Pačios „Stadt Property“ 2011 metais už paskolą pasididintas įstatinis kapitalas siekia 368 tūkst. eurų ir yra mažesnis nei neseniai nusipirkto turto vertė.
Vienintelis įmonės akcininkas ir savininkas 49 metų E.Khitereras yra Izraelio pilietis, tačiau gyvena Vilniuje ir yra sostinės žydų bendruomenės tarybos narys.
Buvo galima dar palaukti
Rimantas Jasiukėnas
Viešbučių tinklo „Amberton“ ir bendrovės „Palangos statyba“ akcininkas
„Galima sakyti, kad sklypas su komisariato pastatais atiduotas veltui.
Nesuprantama, kodėl valstybė taip nevertina savo turto.
Jei parduodamo privataus turto niekas neperka, jo savininkas daro pertrauką ir laukia geresnių laikų, bet nepuola atsikratyti turto už bet kokią kainą.
Kodėl valstybė elgiasi priešingai? Juk ji dar nebankrutuoja, kad trūks plyš reikėtų viską išparduoti.
Kurortui, aišku, būtų geriau, jei toje vietoje atsirastų viešbutis. Juo labiau kad ir vieta jam ten puiki. Bet viešbučių plėtra verslo kol kas dar nevilioja. Palangoje dar nėra pakankamos poilsio paslaugų infrastruktūros, kad viešbučiai čia būtų pelningi ištisus metus.
Tačiau situacija pajūryje sparčiai keičiasi. Palaukusi dar metus valstybė šį sklypą būtų pardavusi gerokai brangiau.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą