Prie marių neiname, bet prieiti norime

Bendrovei "Memelio miestas" pardavus turtą, o Uosto direkcijos vadovui Arvydui Vaitkui prakalbus apie tilto į Smiltynę reikalingumą, klaipėdiečiai tuojau sunerimo - esą uostamiestyje vietų, kuriose žmonės laisvai galėtų prieiti prie Kuršių marių, ne daugėja, o priešingai politikų kalboms - mažėja. Tiesa, kapitonas Sigitas Šileris juokauja, kad jo atliktas "mokslinis" tyrimas parodė, jog miestiečiai turėdami ir nedaug vietos, kur galima prieiti prie vandens, miniomis į ją nesiveržia. [CITATA]

Kai Klaipėdos uoste buvo statomas Kruizinių laivų terminalas, valdžios atstovai džiūgavo - klaipėdiečiams atsiras galimybė prieiti prie marių. Kai laivų remonto bendrovės "Laivitė" pastatus uoste, miesto centre, įsigijo UAB "Memelio miestas" ir kai jos nuomojama teritorija buvo išbraukta iš uostui priklausančios teritorijos, vėl skambėjo iškilmingos kalbos apie Kuršių marių atvėrimą visuomenei, jau nekalbant apie pietinę uosto dalį, apie ten žvejų pamėgtas vietas, apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pažadą ten pastatyti mažųjų laivų prieplauką. Kokią situaciją turime šiandien?

Tvora kvadratu

Vadinamąja kruizinių laivų krantine dalijasi kariškiai, kuriems priklauso 110 m ilgio krantinės ruožas iš vienos pusės bei 120 m ilgio ruožas iš kitos pusės, ir AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR), Kruizinių laivų terminalo operatorė. Didžioji dalis krantinės yra užtverta tvora ir į ją žmonės patenka tik didžiųjų švenčių metu.

Jau KLR aptvertoje teritorijoje kariškiai dar yra apsitvėrę savo dalį. Jeigu net nebūtų įmonės tvoros, Karinių jūrų pajėgos vis tiek apsitvertų savo dalį.

"Mūsų teritorijos tvora tik iš dalies yra susijusi su tuo, kad čia yra muitinės ir pasienio zona, kuri privalo būti užtverta. Toje uždaroje teritorijoje mes turime savo laikiną tvorą, kitaip mes negalime", - aiškino Karinių jūrų pajėgų N9 štabo viršininko pavaduotojas civilių ir karių bendradarbiavimui kapitonas leitenantas Antanas Brencius.

Neaptverta tik 80 metrų

Visos Kruizinių laivų terminalo krantinės ilgis, įskaitant ir tą dalį, kuria naudojasi kariškiai, yra 350 m. Neaptvertos krantinės, į kurią laisvai gali ateiti žmonės bet kada, prie kurios yra aikštė su berniuko ir šunelio skulptūrų kompozicija, yra likę tik apie 80 metrų.

KLR teigia Kruizinių laivų terminalą aptvėrusi ne dėl savo užgaidų ir ne dėl to, kad apsaugotų jame prie vidinės krantinės stovinčias jachtas ar katerius.

"Mes esame uosto teritorijos naudotojai ir pagal reikalavimus privalome teritoriją laikyti aptvertą, jau nekalbant apie tai, kad tai yra tiek pasienio, tiek muitinės priežiūros zona. Be abejo, būtina laikytis ir tarptautinio ISPS kodekso reikalavimų. Valstybės iniciatyva esame pasirašę trišalę sutartį, pagal kurią privalome vykdyti visus tuos reikalavimus", - sakė KLR generalinis direktorius Alvydas Butkus.

NEŽINIA. Koks bendrovės "Memelio miestas" nuomotos teritorijos likimas, kol kas dar neaišku. Redakcijos archyvo nuotr.

Jo teigimu, teritorija, kurioje stovi kruiziniai laivai, privalo būti užtverta.

"Kol kas tikrai nebus kitaip - atplaukus kruiziniam laivui turi būti apribotas laisvas patekimas į jį. Ir taip yra visur - tiek Latvijos, tiek Lenkijos uostuose, nes tokie yra tarptautiniai reikalavimai", - sakė A. Butkus.

Pasak S. Šilerio, aptverti terminalą reikalauja tarptautinės taisyklės ir mes turime jų laikytis. Priešingu atveju kruiziniai laivai į Klaipėdos uostą neplauks. Ir Kopenhagoje atplaukus laivui, pastatomos tvoros. Anot kapitono, tik atrodo, kad kituose uostuose viskas yra kur kas paprasčiau. Juose saugumas taip pat garantuojamas, ir tvarka yra visur.

Žada atverti daugiau

Pasak A. Butkaus, anksčiau ir Kruizinių laivų terminalo aikštė buvo uždaryta, bet KLR iniciatyva buvo pakoreguotos teritorijos ribos ir aikštė padaryta laisvai prieinama dalimi.

"Nesigailime, kad aikštę atidarėme. Žmonės gali prieiti prie marių, vyksta įvairūs renginiai. Stengiamės situaciją vertinti lanksčiai. Bet jeigu kas nors nutiktų, būtų padaryti kokie nors pažeidimai, atsakyti, žinoma, tektų man, kaip bendrovės vadovui", - sakė A. Butkus.

Paklaustas, ar klaipėdiečiams pakanka priėjimo prie marių vietos, ar jos negalėtų būti daugiau, A. Butkus atsakė: "Niekas nestovi vietoje. Ateityje "Klaipėdos laivų remonto" teritorija kartu su piliaviete bus visiškai atvira, tad miestiečiai tikrai turės daugiau galimybių prieiti prie vandens. Gamyklos nebebus, čia įsikurs komercinė, pramoginė, rekreacinė zona. Priėjimas prie marių atsivers, tai tik laiko klausimas."

Klaipėdiečiai nesiveržia

Kapitonas S. Šileris sako gana dažnai nueinantis į Kruizinių laivų terminalą. Vasarą jis dar sutinka ten vieną kitą savo bičiulį, tačiau vos tik oras būna blogesnis, vaikščiotojų prie vandens nelieka.

"Atlikau "mokslinį" tyrimą ir išsiaiškinau, kaip klaipėdiečiai veržiasi į Kruizinių laivų terminalą. Ten jų nėra. Net gegužės pabaigoje prie vandens esantis restoranas sekmadienį nedirbo. Kai išėjau į pensiją, einu iki to berniuko skulptūros ir žiemą, ir vasarą vos ne kas antrą dieną, mane traukia. Bet sutinku ten tik pusantro žmogaus - vieną kitą atvažiavusįjį. Ar stovėdamas terminalo aptvertoje ir neaptvertoje vietoje ką nors skirtingo galėtum pamatyti? Ne. Žmogus jau toks yra, jeigu yra vartai, jam reikia nueiti už jų pažiūrėti. Esanti tvora jį erzina, ir viskas", - sako S. Šileris.

Taip ir neatsivėrė

UAB "Memelio miestas" 2006-aisiais įsigijo pastatus iš laivų remonto AB "Laivitė" ir įgavo teisę nuomoti šią teritoriją. Tada labai daug kalbėta apie tai, kaip miestiečiams bus atveriama teritorija prie marių. Turėjo būti statomi ir gyvenamieji namai, ir biurai, ir prekybos įstaigos - visa ta teritorija turėjo tapti puikia rekreacine vieta. Planuota investuoti apie 600 mln. Lt.

Tačiau kelerius metus vis žadant tai padaryti ir ši teritorija buvo atveriama miestui tik per didžiąsias šventes. Joje esantys pastatai buvo nuomojami, stovėjo laivai ir įėjimas buvo uždaras. Galų gale ambicingus bendrovės planus stipriai pakoregavo gresiantis bankrotas.

Šiemet kovo pabaigoje UAB "Memelio miestas" pastatus už beveik 33 mln. Lt įsigijo nekilnojamojo turto valdymo bendrovė "Litectus", bendradarbiaujanti su SEB banko grupe, tačiau savo turto portfelį valdanti savarankiškai.

Niekas nesikeis

"Litectus" vadovas Edvinas Malevskis, paklaustas, ar bendrovė ketina įgyvendinti tai, ko nepavyko padaryti "Memelio miestui", atsakė, jog šiuo metu teritorijos vystymo planų ji neturi.

"Mes valdysime turimą turtą ir vykdysime veiklą, kuri buvo iki šiol. Didžioji dalis patalpų kol kas yra išnuomota, tikslo nutraukti nuomos sutarčių neturime, ir artimiausiu metu veiklos neplėtosime. Norint pradėti ten ką nors statyti, visų pirma reikėtų labai daug nugriauti", - sakė E. Malevskis.

Tad koks tolesnis likimas laukia šios miesto centre esančios teritorijos galima tik spėlioti. Beje, miesto bendrajame plane ji jau nebėra pažymėta kaip uosto teritorija, tad galimas daiktas kada nors iš tikrųjų bus atverta miestiečiams.

Sumažėtų ir dėl tilto

Žmonės samprotauja, kad jeigu bus statomas tiltas į Kuršių neriją, AB "Smiltynės perkėla" naujosios perkėlos nebeliks, o jos teritorija bus atiduota kokiai nors šalia esančiai krovos kompanijai, pavyzdžiui, jūrų krovinių kompanijai "Bega", ir priėjimo prie marių vietų uostamiestyje dar labiau sumažės.

Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorės Romos Mušeckienės manymu, negerai, kad pačiame uosto viduryje yra "Smiltynės perkėlos" keltų terminalas. Ji nelabai įsivaizduoja keltų darbą uoste, kai pradės veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, kai "Bega" padidins krovą, kai LKAB "Klaipėdos Smeltė" įgyvendins savo planus ir į jos konteinerių terminalą pradės plaukti didžiuliai konteinervežiai.

"Krova didėja, planuojame ją dar didinti. Kadangi keltai gali plaukti tik praleisdami didžiuosius laivus, vadinasi, jie bus priversti stovėti, vėl susidarys automobilių eilės į juos. Palaikyčiau tilto į Kuršių neriją idėją vien dėl to, kad žmonėms susisiekimas būtų geresnis. Kad ten neplūstų niokotojai, galima tiltą apmokestinti.

Jeigu būtų pastatytas tiltas, žinoma, kad tokią brangią žemę uoste atiduotume krovai. Ji duoda pinigų ir Uosto direkcijai, ir miestui. Taip, priėjimas prie marių tokiu atveju klaipėdiečiams dar labiau sumažėtų", - pripažino direktorė.

Ji įsitikinusi, kad naujosios perkėlos teritorija "Begai" ar kuriai nors kitai krovos kompanijai iš karto nebus paskirta, nes direkcija privalės skelbti viešą konkursą.

Naujosios perkėlos teritoriją, S. Šilerio manymu, paims ta kompanija, kuri turės krovinių.

"Tokie samprotavimai nėra absurdiški. Su laiku tiltas tikrai atsiras. Jis reikalingas nidiškiams. Reikia tik pradėti galvoti, kurioje vietoje jis turėtų būti, kad nepadarytų daug žalos gamtai", - mano S. Šileris.

Pietinėje dalyje irgi mažėja

Pietinės uosto dalies pabaigoje vietos prieiti prie marių irgi sumažėjo, kai buvo pastatyta ir aptverta 144-oji krantinė, kuria naudojasi AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO). Pasak R. Mušeckienės, ten priėjimu prie marių naudodavosi tik žvejai, šiukšlindavę tą teritoriją.

Anksčiau žvejai prieidavo ir prie nebaigtos statyti valčių prieplaukos, kuri pastaruoju metu jau yra aptverta, nes Latvijos kompanija BGS pradėjo ruoštis užteršto grunto aikštelės statybai.

Pasak R. Mušeckienės, tolėliau už užteršto grunto aikštelės planuojama statyti mažųjų laivų prieplauką, kuri bus prieinama visiems. Tačiau, vis dėlto pietinėje uosto dalyje priėjimo prie marių vietų pastebimai sumažėjo.

"Galime alkani sėdėti apsikabinę medį ir nesirūpinti pramone. Uostas yra tik vienas. Jo iškelti niekur negalime. Nuo to, kaip jis bus plėtojamas, daug kuo priklausys ir geresnis klaipėdiečių gyvenimas. Atsiras daugiau darbo vietų, žmonės uždirbs daugiau.

Pirmiausia uostą reikia išnaudoti pramonės plėtojimo tikslams. Klaipėda - ne kurortas, poilsiauti žmonės gali važiuoti į Palangą. Žinoma, miestiečiai turi turėti tokį malonumą kaip priėjimas prie vandens, visame pasaulyje taip yra. Bet tam galima rasti ir kitų vietų. Kita vertus, reikėtų pažiūrėti, ar tikrai klaipėdiečiai nori eiti prie to vandens. Be to, tos vietos, kur tai galima padaryti, paverčiamos šiukšlynais", - teigė R. Mušeckienė.

Nuolatinė kova su šiukšlėmis

Kadangi žmonės į Kruizinių laivų terminalo teritoriją patenka laisvai, problemų kyla ne tik KLR, bet ir miesto savivaldybei. Ta aikštės dalis, kurioje stovi lengvieji automobiliai, jau yra miesto gatvės teritorija. Pasak KLR vadovo, šioje vietoje situacija yra nevaldoma ir kol kas jokios priemonės, kurių imtasi, nepadėjo, policija taip pat - jaunimas renkasi, šiukšlina, vyksta įvairūs nepageidautini dalykai.

Pasak A. Butkaus, netgi miesto savivaldybei apmokestinus automobilių stovėjimą, situacija iš esmės nepasikeitė. Kiekvieną rytą nuo 6 val. miesto valdžios pasamdyta tarnyba tvarko ir valo tą teritoriją. Šiukšlės renkamos anksti ryte, kad dabar, kruizinių laivų sezono metu, turistams išlipus ant kranto nereikėtų bristi per šiukšlių kalnus.

"Mes savo teritoriją išsivalome. Samdyti žmonės vargsta kiekvieną rytą po naktinių jaunimo pasilinksminimų", - pasakojo KLR vadovas.

"Mūsų mentalitetas toks: laisvas priėjimas prie vandens - prišiukšlinai, palikai ir nuėjai", - ironizavo R. Mušeckienė.

Nėra ko brautis į uostą

"Neįsivaizduoju, kaip žmonės galėtų laisvai vaikščioti "Klaipėdos Smeltės", "Begos" nuomojamose teritorijose ir nueiti iki pat vandens. Iškiltų pavojus jų pačių saugumui. Juk vyksta gamyba, kraunami kroviniai. Prie Danės krantinių galima sėdėti ir grožėtis praplaukiančiais laivais, nėra ko brautis į uosto kompanijų nuomojamas teritorijas", - mano Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorė.

"Dievas mums nedavė pakankamo marių kranto ilgio, kad galėtume plėtoti ir pramoninę infrastruktūrą, duodančią mums pragyvenimo šaltinį, ir pramoginę. Jeigu marias paliksime tik žmonėms prieiti, Klaipėdos jau rytoj nebeliks - nebus ką dirbti. Reikia gerai pagalvoti, ko mes norime - ar verta aukoti pragyvenimo šaltinį dėl to, kad du mėnesius visi galėtume plačiai prieiti prie marių, o paskui ilgus mėnesius ten iš viso nosies nekištume, - patarė S. Šileris.

- Danijai ar Norvegijai bepigu uždarinėti uostus, jos jų turi daug. Bergeno senamiestyje uosto neliko, padarytas žuvų turgus, kuriame keli senukai prekiauja žuvimis. O Lietuva šiuo požiūriu yra nuskriausta, ji tiesiog neturi kur iškelti savo uosto. Galima, žinoma, prie marių padaryti poilsio zoną, o uostą pastatyti Būtingėje. Į jį dirbti važiuotų tie patys klaipėdiečiai, tik vargu ar grįžę iš darbo dar norėtų eiti pasivaikščioti prie marių. Reikėtų pagalvoti ir apie tai, kokiam skaičiui žmonių pasunkėtų sąlygos pasiekti darbą, kiek jiems tai kainuotų."

Anot kapitono, norintieji vandens gali važiuoti ir į Melnragę, į Girulius.

"Neturėtume prarasti priėjimo prie marių"

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Lietuvai atgavus nepriklausomybę Klaipėdos miesto siekiamybė buvo atverti miestelėnams priėjimą prie marių, prie vandens. Tačiau situacija per tą laiką pasikeitė, nepaisant to skirtumo tarp to, kiek mes tikėjomės gauti priėjimo vietų ir kiek jų turime dabar. "Memelio miesto" projektas buvo itin ambicingas ir susilaukė palaikymo ne tik todėl, kad ketino papuošti teritoriją gražiais statiniais, bet svarbiausia, kad būtume turėję puikią galimybę prieiti prie vienos iš gražiausių marių vietų. Atsiradęs Kruizinių laivų terminalas bent jau iš dalies atlieka tą funkciją, o ar pakankamai, palieku spręsti miestiečiams.
Mane šiek tiek neramina kalbos apie naujo tilto ar tunelio į Smiltynę statybą. Šiuo klausimu būčiau linkęs diskutuoti. Jeigu "Smiltynės perkėlos" nuomojamą teritoriją numatoma skirti uosto krovai ir apriboti žmonių priėjimą prie marių ir šioje vietoje, nežinau ar tai džiugintų daugelį miestiečių. Galbūt atsiras nauja kompanija, nauji kroviniai, naujos darbo vietos keliems šimtams žmonių, tačiau prieiga prie marių džiaugiasi, ko gero, kur kas didesnis žmonių skaičius.
Mano manymu, miestas neturėtų prarasti galimybių prieiti prie marių, prie vandens, ir turėtų bandyti atstovėti turimas pozicijas. Tokie yra ir miestiečių, ir politikų lūkesčiai. Net vertindami ekonominę naudą mes vis dėlto negali užmerkti akių ir nematyti tiek ekologinių dalykų, tiek noro kurti miestui draugišką aplinką. Tai gana rimti dalykai. Kalbant apie Klaipėdą, kaip apie jūrinį miestą, turi būti subalansuota ekonominė veikla, tai, kas svarbu valstybei ir miestui, ir saugios, kokybiškos bei ekologiškos aplinkos miestiečiui kūrimas.