Baiminasi pasakyti nuomonę
Pasikalbėjus su būreliu Priekulės gyventojų paaiškėjo, kad nė vienas netrokšta, jog Klaipėdos rajonas taptų Gargždų rajonu. „Aš nežinojau, kad ruošiamasi keisti pavadinimą, bet nepritariu. Ne, nekeiskit, – ištarė Elena Boreikienė, šiame mieste gyvenanti nuo karo metų. – Kodėl reikia keisti? Mes dažniau važiuojame į Klaipėdą nei į Gargždus.“
„Girdėjau, kad ruošiasi keisti rajono pavadinimą. Kas sublūdo, kodėl reikia tai daryti? Pakeitus gatvės pavadinimą, daug problemų, o pakeitus rajono?“ – neslėpė apmaudo vienos prekybos įmonės pardavėja.
Tenka pastebėti, jog kalbinti priekuliškiai, rajono Savivaldybei priklausančių įstaigų darbuotojai, nors ir prieštaravo Klaipėdos rajono pavadinimo keitimui, tačiau „Bangos“ žurnalistės visi prašė neminėti jų pavardžių. O juk antrą šimtmetį gyvename laisvoje, demokratinėje Lietuvoje. Ir dažnai tai kartojame. Tai kodėl žmones kausto baimė savivaldoje laisvai reikšti savo nuomonę. Tai verčia susirūpinti, ar viskas tvarkoje mūsų nepriklausomoje valstybėje, už kurios laisvę ilgai kovota.
Reda Vitkienė prisipažino pernelyg nesijaudinanti dėl šio pokyčio, visgi jo nenorėtų. „Juk mūsų vaikai užaugę Klaipėdos rajone, prie šio pavadinimo esame įpratę. Prie širdies jis mums“, – „Bangai“ kalbėjo priekuliškė.
UAB „Vertika“ savininkas Steponas Jonušas drąsiai rėžė: „Iš neturėjimo ką veikti tai sugalvojo politikai. Tai laiko švaistymas, žmonių užimtumas ir jų valdymas. Užtenka pamesti „kaulą“ ir grauš, nematydami svarbių dalykų. Gaila, kad nieko naujo politikai neišmąsto: kas 4 metai kartojasi tie patys ciklai.“
Priekuliškė Gintarė prisipažino apie numatomą rajono pavadinimo keitimą išgirdusi neseniai. „Klaipėdos rajonas – gražus pavadinimas. Įdomu, kodėl reikia keisti? Pasidomėsiu“, – žadėjo pašnekovė.
Mindaugu prisistatęs vyras šypsodamasis pasiūlė: „O gal pavadinkim Memelio rajonu – gražiau skamba?“
Stasys Šimkus stebėjosi: „Kodėl turėtų keisti Klaipėdos rajono pavadinimą? Mums toks įprastas.“
Algis Kiela pritarė: „Visi žino, jog Klaipėdos rajono centras – Gargždai. Pakeitus pavadinimą, tektų keisti dokumentus ir gyventojams, ir įmonėms, įstaigoms. O kiek tai kainuotų?“
Kodėl skaldo gyventojus?
Juozas Galkus suabejojo: „Gal tai rinkimų dvelksmas? Gal kažkas iš politikų nori būti populiarūs?“
Rašytoja Edita Barauskienė, Gargždų miesto garbės pilietė, kategoriška: „Mes norime sužinoti, kokiu tikslu ketinama keisti pavadinimą? Kodėl mus verčia spėlioti, skaldo?“. Jos teigimu, rajono politikai pirmiausia turi kreiptis į Seimą, Etnininės kultūros tarybą ir išsiaiškinti pavadinimo keitimo galimybes. „Pavadinimai – kultūros dalis“, – akcentavo ji. Rašytoja apgailestavo, jog rajono politikai nesidomi Klaipėdos krašto istorija. Šią Mažosios Lietuvos etnografinio regiono dalį reprezentuoja veikiantys meno ansambliai – Priekulės kultūros centro folkloro ansamblis „Vėlingis“, Drevernos moterų ansamblis „Žvejytės“. Tačiau, jos manymu, esmė ne pavadinimo keitime – didmiesčiams trūksta žemės. „Paskelbta žinia apie žiedinių savivaldybių naikinimą. Perkėlus rajono centrą į Klaipėdą, rajono Savivaldybės darbuotojams tiek kėdžių nebeliktų“, – kalbėjo E. Barauskienė. Pašnekovai darė prielaidą, kad to neatsitiktų, politikai esą sumanė keisti Klaipėdos rajono pavadinimą.
E. Barauskienė retoriškai klausė: „Ar kas paskaičiavo, kokias išlaidas patirtų žmonės, įmonės, įstaigos?“ Ir pridūrė: jeigu būtų bandoma tai daryti, siektų atkurti Priekulės rajoną buvusioje teritorijoje. Tai ne tik Priekulės kraštas, bet Agluonėnai, Veiviržėnai, Judrėnai su savo kaimais.
Genovaitė Jankauskienė „Bangai“ sakė gimusi Priekulės ligoninės gimdymo skyriuje. Ji patikino, jog perkrikštijus rajoną kartu su kitais iniciatoriais siektų atkurti Priekulės rajoną buvusiose ribose. „Mūsų keliai veda į Klaipėdą – pas medikus, į darbą“, – sakė ji.
Rašyti komentarą