Dėl geriausio šiupinio vardo varžosi 14 komandų iš septynių Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių: Mažeikių, Kauno, Švenčionių, Biržų, Vilkaviškio, Pagėgių, Alytaus. Taip pat dalyvauja komandos iš Šilutės ir Plungės rajonų, Klaipėdos rajono Agluonėnų, Brožių, dvi Priekulės, Drevernos bei Derceklių komandos.
Šiupinio virimo procesą stebi ir vertina ekspertų komisija, vadovaujama nepriklausomu mitybos ir kulinarijos ekspertu prisistatančio Vincento Sako. Išvirus šiupinius juos ragaus šventės dalyviai, kurie taip pat galės rinkti skaniausiąjį. Planuojama, kad šventės metu bus išvirta apie 200 litrų šiupinio.
Renginio organizatoriai pasakojo kad šiupinys – tai košė, kuri skirtinguose regionuose skirtingai buvo verdama. Pavyzdžiui, Priekulėje šiupinys buvo verdamas iš rainųjų žirnių, pupelių, perlinių kruopų, daržovių, kiaulės knyslės ar uodegos. O štai Drevernoje šiupinys verdamas su stinta. Šventėje šiupinys verdamas ir iš stirnienos, šernienos, žuvies, ir net be mėsos.
Greta įvairius gardumynus bei rankdarbius siūlė prekybininkai - buvo galima nusipirkti šimtalapio, kermošiaus saldainių, vaflių, karštų gėrimų, suvenyrų, verbų, medinių dailiai išmargintų margučių.
Gera nuotaika renginyje rūpinasi gausus būrys persirengėlių - "sanitarai", "medicinos seselės", raganos, velniai, "čigonai", giltinės ir įvairūs kiti personažai. Kas į žiemos išvarymo šventę atėjo be kaukių, čia pat galėjo "pasidaryti lėčyną". Pilnutėlėje aikštėje susibūrę priekuliškiai ir svečiai buvo raginami pajudėti, "pašposyti", patriukšmauti - esą tik taip žiema pagaliau išeis ir sulauksime pavasario.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą