"Likviduosime dar likusius trūkumus", - apie numatomus darbus sakė bendrovės "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Leonas Makūnas. Vokus su pasiūlymais atlikti šiuos darbus numatoma atplėšti ateinantį ketvirtadienį.
Pagrindiniai vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros Priekulėje darbai buvo padaryti remiant Europos Sąjungai (ES). Iki praėjusios vasaros už 22 mln. litų buvo nutiesta 24,19 km vandentiekio ir nuotekų tinklų, pastatytos 8 nuotekų siurblinės. Dar per 2 mln. litų atsiėjo Priekulės slėginės linijos ir pagrindinės nuotekų siurblinės statyba. Dalis ES paramos lėšų naudojama ir šiuo metu - dar tiesiama 1,1 km naujų nuotekų bei tiek pat vandentiekio tinklų. Tai atsieis 459 tūkst. litų.
Nepaisant tokios plėtros, pasak L. Makūno, priekuliškiai prie centralizuotos sistemos jungiasi sunkokai, kol kas tai padarė apie 25 proc. gyventojų. ES reikalauja, jog prie nuotekų tinklų prisijungtų 100 proc.
"Jeigu neprisijungs numatytas skaičius žmonių, reikėtų grąžinti atitinkamą paramos dalį. Net ir 20 procentų paramos įmonė šiuo metu negalėtų grąžinti iš apyvartinių lėšų, tektų imti paskolą, o tai pakeltų paslaugų kainą", - sakė L. Makūnas.
Šiuo metu, anot jo, jungimasis įgyja pagreitį ir tikimasi, kad iki metų pabaigos prie centralizuotų tinklų bus prisijungę apie 80 proc. priekuliškių. Paspartinti procesui "Klaipėdos vanduo" sukūrė specialią skatinimo programą.
"Patys jungiame daugiabučius, nes jų gyventojams būna sunku susitarti. Tam ir skelbiamas minėtas konkursas. Individualių namų prisijungimo prie vandens ir nuotekų tinklų projektas kainuoja apie 400 litų, tačiau tiems, kurie šiemet prisijungs, ši suma bus anuliuota. Nemokamai darome geriamo vandens analizę, praplauname geriamo vandens įvadą, darome sandarumo bandymus, prijungiame", - sakė L. Makūnas.
Be šių priemonių taikoma ir dar viena - rajono savivaldybių paprašyta sudaryti komisijas, kurios tikrintų, ar teisėtai gyventojai tvarko nuotekas. Tokios komisijos sudarytos ne tik Priekulėje, bet ir Gargžduose, kur taip pat įgyvendintas panašus projektas, nors pastarojo miestelio gyventojai jungiasi noriau nei priekuliškiai.
"Komisijos lankosi pas gyventojus, kurie nėra mūsų abonentai ir tikrina, kaip jie tvarko nuotekas, jeigu neteisėtai - taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos nuobaudos", - sakė L. Makūnas, pridurdamas, jog poveikis yra - po komisijos apsilankymo padaugėja norinčiųjų prisijungti.
Pagrindinė problema, dėl kurios žmonės nesijungia, anot jo, yra sunki jų finansinė būklė.
"Bet dabar, su visomis nuolaidomis, žmonėms tik reikėtų nusipirkti vamzdį, išsikasti griovį ir jį užkasti. Tai kainuotų jau ne kelis tūkstančius, o kelis šimtus litų", - skaičiavo L. Makūnas.
Ypač noriai, anot jo, jungiasi tie, kurie turi išgriebimo duobes ir teisėtai tvarko nuotekas - jų išvežimas esąs brangus, taigi centralizuota sistema vilioja.
Kol kas nerasta priemonių, kaip suvilioti jungtis turinčiuosius individualius nuotekų valymo įrenginius. L. Makūnas čia mato vienintelę galimybę - taikyti jiems nuolaidas už nuotekų tvarkymą, tačiau dėl to turėtų apsispręsti valdžia.
Rašyti komentarą