Privatizacija Palangoje kelia įtarimų

Išnagrinėjusi Kultūros ministerijos skundą, Generalinė prokuratūra nusprendė atmesti jos prašymą ir pareiškė, kad nepradės ikiteisminio tyrimo dėl UAB „Lietuvos kinas“ veiksmų parduodant ministerijai priklausantį turtą.

Toks sprendimas ne juokais supykdė Kultūros ministeriją ir ši nepalankų prokurorų sprendimą apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

„Kur dar kreiptis, kai šalia galimai neteisėtai parduotas valstybei priklausantis turtas? Ar vis dar gyvename valstybėje, kur kas nori ir kada nori gali parduoti ne savo, o valstybės turtą? Teisėsaugos institucijos turi atlikti tyrimą ir pateikti aiškius atsakymus taip užkertant kelią nusikalstamai veiklai ateityje“, - nepasitenkinimą susirašinėjimo su teisėsaugos institucijomis rezultatais aiškiai išsakė kultūros ministras Š.Birutis.

Kultūros ministerija žaibais svaidytis pradėjo sužinojusi, kad dar praėjusių metų rugsėjo 12 dieną „Lietuvos kino“ generalinis direktorius Juozas Koreiva be Kultūros ministerijos žinios už 1,4 mln. litų bendrovei „Kauno grūdai“ pardavė Palangoje, pačiame garsiosios J.Basanavičiaus gatvės centre, esantį buvusį kino teatrą „Jaunystė“.

Šiame pastate jau daugybę metų veikia „Laukinių vakarų salūnas“, ne tik tarp poilsiautojų populiari pramogų vieta.

J.Koreiva dar prieš trejus metus tikino, kad parduos šį seniai nugyventą ir nepritaikomą kino reikmėms pastatą.

Tada „Lietuvos kino“ vadovas neslėpė, kad už šių patalpų nuomą per metus gauna mažiau nei 50 tūkst. litų, todėl jas geriau parduoti už keletą milijonų litų ir gautus pinigus investuoti nelaukiant, kol pastatas sugrius.
Tačiau toks J.Koreivos sprendimas nepatiko Kultūros ministerijai, kuri yra vienintelė „Lietuvos kino“ akcininkė. Šių metų gegužės 27 d. ji raštu kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą prašydama ištirti galimai padarytą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, o birželio 4-ąją raštu pateikė papildomų dokumentų ir informacijos.

Ministerija prašė ištirti bendrovei priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimo sutarties su „Kauno grūdais“ sudarymo aplinkybes nustatant, ar bendrovės generalinis direktorius J.Koreiva bei kiti asmenys negavo iš to sandorio sudarymo turtinės ar kitokios naudos.

Birželio 5 d. STT priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarimą Kultūros ministerija birželio 19-ąją apskundė Generalinei prokuratūrai, tačiau šis skundas taip pat nebuvo patenkintas.

ĮTARIMAI. Kultūros ministras Šarūnas Birutis nori žinoti, ar parduodant garsiausioje Palangos kurorto gatvėje esantį buvusio kino teatro "Jaunystė" pastatą "vienas kitas" litas nubyrėjo į suinteresuotų asmenų kišenes. Eimanto Chachlovo nuotr.

Pasak ministro Š.Biručio, tik išsamus ikiteisminis tyrimas gali leisti surinkti objektyvią, išsamią informaciją apie padarytus veiksmus ir tik kompetentingai atliktas ikiteisminis tyrimas gali sudaryti teisines prielaidas nustatyti objektyvią tiesą bei priimti teisingą sprendimą dėl Kultūros ministerijos išsakytų abejonių apie atskirų asmenų veiksmų atitiktį teisei ir viešajam interesui.

„Prašome teismo panaikinti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro liepos 5 d. nutarimą netenkinti Kultūros ministerijos skundo dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Tyrimas turi būti atliktas“, - neabejojo kultūros ministras Š.Birutis.

Vakar paklaustas, ar neskaudu stovėti nuošalyje ir matyti, kaip pešamasi dėl pačiose patraukliausiose Palangos vietose esančio turto, kurorto meras Šarūnas Vaitkus „Respublikai“ sakė, kad šioje situacijoje vietos savivaldybė neturi jokių galių.

- Tai ne mūsų turtas. Taip jau istoriškai susiklostė, kad Palangoje buvo labai daug turto, kuris priklausė įvairiausioms valstybinėms įstaigoms, organizacijoms ir ministerijoms. Šiuo metu jis beveik visas yra parduotas ir privatizuotas. Tad Palangos savivaldybė jokios įtakos vykstantiems procesams neturi ir negali turėti, nes tai ne jos turtas.

- Kiek pamenu, valstybei dar priklauso Seimo viešbutis ir keli valstybės įmonės poilsio namų „Baltija“ pastatai.

- Pernai šiai įmonei priklausiusi garsioji „Auska“ buvo perduota Valstybės turto fondui, siekiant ją privatizuoti.

Aš manau, kad toks objektas, kuriam priklauso net 22 hektarai pajūrio žemės, apskritai negali būti privatizuojamas, nes tai yra visos Lietuvos turtas.

- Tačiau Palangos miesto savivaldybei yra pavykę gauti kelis pastatus.

- Mums labai pasisekė, kad iš Susisiekimo ministerijos gavome apie 3200 kvadratinių metrų pastatą, kuris turėjo būti privatizuojamas. Šiuo metu jis rekonstruojamas ir jame įsikurs dabar po visą Palangą išsibarsčiusi savivaldybė.

Iš Sveikatos apsaugos ministerijos gautas objektas, kuriame įrengsime modernias gydyklas. Jų detalusis planas jau parengtas.

Nepamirštame ir iš Kultūros ministerijos perimtos vasaros estrados.

- Tai gal ir J.Basanavičiaus gatvėje esantis kino teatro pastatas nebūtų pamaišęs?

- Palangoje veikia vienas kino teatras - „Naglis“. Tiksliau sakant, merdėja. Jo mums kaip ir pakanka, tačiau į jį reikia nemažai investuoti ir padaryti patrauklesnį. Tuo labiau kad šalia yra Klaipėda, kurioje esantį modernų kino teatrą dabar mieliau renkasi palangiškiai bei poilsiautojai.

Mes žadame kreiptis į Kultūros ministeriją. Jei ši neplanuoja investuoti, prašysime kino teatrą perduoti savivaldybei. Mes jį galėtume sutvarkyti ir kuo puikiausiai panaudoti bendruomenės reikmėms. Ne tik filmus rodyti, bet ir koncertus ar kitus renginius organizuoti.