Palangos centras ties Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių sankirta jau suspindo naujomis spalvomis – per pustrečių metų atgimė ir visu grožiu atsiskleidė restauruota medinė Kurhauzo dalis. Mediniais raižiniais iš tolo akį traukianti bei sujungta su dar 2013 m. restauruota mūrine dalimi, iš pelenų prikelta medinė pastato dalis Kurhauzui pagaliau grąžino pirminį jo veidą.
Palangos Kurhauzas ne atsitiktinai yra pelnęs kurorto simbolio vardą – būtent nuo šio pastato prasidėjo Palangos kaip kurorto istorija. Maždaug 1877 m. grafas F. Tiškevičius pastatė erdvų restoraną, o netrukus jis buvo išplėstas bei čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis. Ne vieną pramogą siūlantis Kurhauzas netruko tapti populiari poilsiautojų susibūrimo bei besikuriančio kurorto širdimi.
Tačiau 2002 m. rugpjūčio 25 d. pastatas sudegė, ir Palangos centrą dešimtmetį darkė griuvėsiai. Po ilgus metus besitęsusių ginčų su Kurhauzo bendrasavininkiais, Palangos miesto savivaldybei pavyko pasiekti tikslą – restauruoti miestui priklausančią mūrinę Kurhauzo dalį bei 2013 m. pabaigoje perduoti ją kultūros bendruomenei. Nuo tada puošnioje Kurhauzo salėje vyksta kultūros renginiai bei visuomenės susibūrimai.
Tačiau medinės pastato dalies likučiai ir toliau nyko, tad Kultūros paveldo departamentas ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad neprižiūrima kultūros paveldo vertybė atitektų valstybei. 2017 m. birželį Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad medinė Kurhauzo dalis turi būti perimta valstybės nuosavybėn, tų pačių metų spalį jis perduotas Palangos miesto savivaldybei. Savivaldybė nedelsdama ėmėsi veiksmų, kad medinė kurorto simbolio dalis būtų vėl prikelta gyvenimui.
Per pustrečių metų buvo atkurti Kurhauzo medinės dalies pamatai, pastato išorė bei vidus, Kurhauzą papuošė dailūs mediniai raižiniai. Kurorto simbolis alsuoja grafų Tiškevičių laikų autentika, kadangi atkuriant pastatą, naudotasi išlikusiais brėžiniais bei nuotraukomis.
„Nereikia pačiam girtis, bet kai žiūriu iš šalies, galvoju, kad mes darbą padarėme gerai, – apie Kurhauzo restauraciją sakė šiuos darbus atlikusios UAB „Pamario restauratorius“, iš pelenų prikėlusio ir mūrinę Kurhauzo dalį, atstovas Algimantas Zokaitis. – Jau tvarkydami medinės dalies pamatus ėmėme rengtis pastato restauracijai – ruošėme medinius raižinius. Būtent lipdinių ir medinių raižinių padarymas buvo sudėtingiausias darbas, kadangi dalį jų atkūrėme pagal esamus brėžinius, o dalį – pagal nuotraukas. Gerai, kad turime auksarankių, kurie šį atsakingą darbą atliko puikiai“.
Restauratoriams teko taikytis ir prie mūrinėje dalyje įsikūrusio Palangos kultūros ir jaunimo centro veiklos. „Būdavo dienų, kai turėdavome dirbti tyliai, netriukšmauti. Tačiau bendrą sutarimą su Kultūros ir jaunimo centru visuomet rasdavome, juk visi turėjome bendrą tikslą“, – kalbėjo A. Zokaitis.
Medinėje Kurhauzo dalyje įrengta puošni reprezentacinė salė, 100 vietų teatro salė, taip pat – patalpos meno kolektyvų repeticijoms, artistų persirengimo kambariai. Jau šį šeštadienį iš pelenų prikeltas kurorto simbolis vėl atvers duris.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus neabejoja, kad medinės Kurhauzo dalies restauracijos pabaigos laukė ne tik palangiškiai, bet ir visos šalies kultūros bendruomenė. „Kai naujam gyvenimui prikėlėme mūrinę dalį, ši netruko tapti populiari renginių, visuomenės susibūrimų vieta. Restauravus medinę dalį, atsiveria dar didesnės galimybės Kurhauze aktyvinti kultūrinį gyvenimą. Esu labai dėkingas visoms Vyriausybėms, priėmusioms reikiamus sprendimus dėl Kurhauzo, Kultūros paveldo departamentui, teisininkams, padėjusiems pasiekti, kad Kurhauzas pagaliau atitektų bendruomenei, taip pat – restauracijos ir pritaikymo projekto rengėjams, architektams, restauratoriaus ir visiems, kurie savo idėjomis, darbu, patarimais ar sprendimais prisidėjo prie Kurhauzo atgimimo. Šeštadienį Palangoje – šventė, subursianti ne tik kultūros gerbėjus. Neabejoju, kad medinė Kurhauzo dalis, kaip ir mūrinė, taps populiari renginių vieta, kurioje lankysis ne tik Palangos miesto gyventojai, bet ir kurorto svečiai“, – sakė Š. Vaitkus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą