Rudeniniai lapai daugeliui - tiesiog šiukšlė

Rudeniniai lapai daugeliui - tiesiog šiukšlė

Aplinkosaugininkai įspėja, kad atsakingi asmenys turėtų susirūpinti, jog lapai ir kitos žaliosios atliekos nepatektų į mišrių komunalinių atliekų sąvartynus. Deja, Klaipėdos apskrities rajonuose daugeliu atvejų kol kas į tai žiūrima pro pirštus.

Vakarų Lietuvą aptarnaujančio Dumpių regioninio sąvartyno darbuotojai teigia, kad šį rudenį pasitaikė šiukšliavežių, kuriuose didžiąją dalį atliekų sudarė medžių lapai ir šakos, nors atliekų surinkėjai puikiai žino, jog į Dumpių sąvartyną jų vežti negalima.

Daugiausia - iš rajonų

Pasak Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) kokybės inspektoriaus Gedimino Sendriaus, sąvartyne kontrolė dabar yra sugriežtinta - pastebėjus šiukšlių mašinoje lapų ji gali būti neįleista į sąvartyną arba vežėjams taikomos finansinės sankcijos.

Pastebima, kad daugiausia biodegraduojančių atliekų į Dumpių sąvartyną atkeliauja iš apskrities rajonų.

KRATC atstovams pradėjus domėtis, kodėl taip yra, paaiškėjo, kad rajonų savivaldybių tarybų patvirtintose taisyklėse numatyta, kad žaliosios biodegraduojančios atliekos turi būti vežamos atskirai, tačiau dažnai niekas žmonių ar įmonių neinformuoja, kaip ir kada jos turi būti išvežamos. Pavyzdžiui, Šilutės rajono savivaldybė Atliekų tvarkymo taisyklėse net nėra numačiusi, kaip reikia tvarkyti biodegraduojančias atliekas.

"Žaliosios atliekos turi būti atskiriamos ir išvežamos jų susidarymo vietose. Tai turi atlikti gyventojai arba teritorijų valytojai. Tačiau jei savivaldybės nenustato tvarkos, nesudaro sąlygų žmonėms atskirti tas atliekas, tai nėra ko stebėtis, kad viskas keliauja į bendrą konteinerį ir atvažiuoja į sąvartyną", - sakė G. Sendrius.

Žaliosios atliekos sąvartynuose pūna ir išskiria nuodingas dujas, taigi teršiama aplinka, taip pat jos pernelyg greitai užpildo sąvartyną, nors turėtų būti pūdomos atskirai ir iš jų gaminama puiki organinė trąša kompostas.

Laukia aikštelių

Pasak G. Sendriaus, Klaipėdoje lapus į mišrių atliekų konteinerius metančios įstaigos ir gyventojai yra įspėjami arba baudžiami. Klaipėdos savivaldybės administracija informuoja apie privalomą tvarką biudžetines įstaigas, gyventojus, firmas, o specialistai vykdo reidus ir tramdo pažeidėjus. Tačiau apskrities rajonuose tokios kontrolės praktiškai nėra.

Rajonų savivaldybių atstovai atkerta laukiantys, kada KRATC įrengs stambiagabaričių atliekų surinkimo ir kompostavimo aikšteles. Tuomet esą bus daug patogiau tvarkyti žaliąsias atliekas, mat dabar vežti jas keliasdešimt kilometrų į prie Klaipėdos esančią Glaudėnų kompostavimo aikštelę daugeliui atrodo labai toli ir brangu.

"Tokia aikštelė jau turėtų būti įrengta ateinantį pavasarį - netoli Šilutės, buvusio sąvartyno vietoje. O kol to nėra, individualių namų gyventojams dalijame kompostavimo konteinerius, o jei šiukšlių vežėjai pamato, kad jie primeta lapų į buitinių atliekų konteinerį, tokio konteinerio turinio neima", - pasakojo Šilutės rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas-gamtosaugininkas Remigijus Rimkus.

UAB "Palangos komunalinis ūkis" vadovas Konstantinas Skierus taip pat akcentavo, kad situacija turėtų akivaizdžiai pagerėti, kai šalia Palangos bus įrengta stambiagabaričių ir biologiškai skaidžių atliekų aikštelė, kurios esą jau laukiama 5-erius metus.

"Kaltinti mūsų, kad vežame žaliąsias atliekas į komunalinių atliekų sąvartyną, negalima, nes, ko gero, Lietuvoje nėra kitos tokios savivaldybės, kuri tiek daug biodegraduojančių atliekų pristatytų į kompostavimo aikštelę. Vien per šiuos metus jų pristatėme per 2,4 tūkstančio tonų. Taigi skaičiai kalba patys už save, bet, žinoma, gali būti, kad dalis tų žaliųjų atliekų patenka ir į bendrus šiukšlių konteinerius", - pasakojo K. Skierus.

Pasak jo, palangiškai jau nuo seno patys yra įvedę tokią tvarką, kad visas žaliąsias atliekas kiša į maišus ir palieka prie tvoros, o specialiai tam skirta mašina be jokio grafiko apvažiuoja ir surenka šias atliekas.

"Jei taikytume tokią praktiką, kai prie daugiabučių paliekamas specialus konteineris žaliosioms atliekoms krauti, net neabejoju, kad į jį "keliautų" ir šiferis, ir padangos ir kitos šiukšlės. Šis metodas - neefektyvus", - įsitikinęs K. Skierus.

Tuo metu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus tikino, kad tokie dideli konteineriai, kurie pastatomi seniūnijose pavasarį ar rudenį, pasitvirtina.

"Tiesa, negalime teigti, kad į buitinių atliekų konteinerius visiškai nepatenka biodegraduojančių atliekų. Ypač, kai šių metų pradžioje įvedėme rinkliavą. Matyt, žmonės protestuodami pradėjo specialiai viską mesti į tuos konteinerius. Bet, manau, kad toks protestas laikinas. Kol kas jokių drausminimo priemonių netaikome, tikimės, kad žmonės patys yra sąmoningi ir ilgainiui supras, kad šiukšles reikia rūšiuoti. Pagrindinė bėda yra mieste, kaime patys žmonės linkę daryti kompostą. Klaipėdos rajone jau esame išdaliję 2 tūkstančius kompostavimo konteinerių ir jų poreikis dar jaučiamas", - situaciją Klaipėdos rajone nušvietė A. Ronkus.

"Dar nebaudžiame"

Andrius KAIRYS, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius
Situacija nėra kritiška. Vis dažniau viešinama informacija apie tai, kad žaliųjų atliekų negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius, duoda teigiamų rezultatų. Šiemet sąvartynams netaikėme jokių poveikio priemonių dėl juose esančių žaliųjų atliekų, tik esame kelis kartus įspėję, kad geriau tvarkytųsi.
Didieji srautai lapų, kurie pakliūva į sąvartyną, gali būti iš parkų, mieste esančių vejų. Kita problematiška vieta - kapinės. Nors prie kapinių ir stovi žaliosioms atliekoms skirti konteineriai, gyventojai į juos meta ne tik biodegraduojančias atliekas. Kita vertus, laidotuvių krepšelyje ar vainike yra kelių rūšių atliekų ir tik sąmoningi piliečiai prieš juos išmesdami išardo ir išrūšiuoja atliekas. Deja, didžioji dalis į žaliosioms atliekoms skirtą konteinerį išmeta net stiklus, likusius nuo sudegusių žvakių.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder