Sąskaitos už šildymą: nuo 2 iki 15 litų už kvadratinį metrą

Klaipėdos šilumos kaina – per vidurį

Uostamiestyje šis vasaris buvo šalčiausias per pastaruosius 23 metus – ataskaitinio laikotarpio temperatūra siekė 7,3 ºC šalčio. Ji buvo net 7,7 laipsnio žemesnė už sausio mėnesio temperatūrą. Dėl vasarį spaudusių šalčių, kai Klaipėdoje keletą dienų laikėsi žemesnė nei 20 laipsnių temperatūra, uostamiestyje šildymui buvo suvartota renovuotuose daugiabučiuose 39 proc., o nerenovuotuose 55 proc. daugiau šilumos nei sausio mėnesį.

Pagrindinės sąskaitų padidėjimo priežastys - rekordiniai šalčiai ir rekordinė dujų kaina. Paskaičiuota, kad vidutiniškai Klaipėdoje sąskaitos bus apie 60 proc. didesnės nei šių metų sausį ir apie 51 proc. didesnės nei praėjusių metų vasarį.

„Kaip visi puikiai supranta, nei dujų kaina, nei oro sąlygos nuo energetikų nepriklauso. Dujos per metus pabrango apie 40 proc. Lyginant praėjusį sausį ir vasarį, šilumos kaina Klaipėdoje didėjo 4,14 proc.“, - sakė Virginijus Zutkis, AB „Klaipėdos energija“ Klientų aptarnavimo centro vadovas.

Vertinant visos šalies mąstu, šilumos kainos vidurkis Lietuvoje vasarį buvo 26,76 ct/kWh (be PVM), o Klaipėdoje šilumos kaina – 25,64 ct/kWh. Tarp visos Lietuvos šilumos gamybos įmonių, Klaipėda pagal šilumos kainą dabar yra per vidurį, 21 iš 42 gamintojų.

Pasak energetikų, nuo kovo mėnesio stebima teigiama oro temperatūra ir Klaipėdoje nedidėjanti šilumos kaina leidžia tikėtis, kad sąskaitos už kovo mėnesį suvartotą šilumą bus mažesnės.

Statistiniai rodikliai

AB „Klaipėdos energija“ klientams vidutinė vieno kvadratinio metro šildymo kaina šį vasarį buvo 7,38 Lt/m² su PVM. Sausio mėnesį ji buvo beveik dviem litais mažesnė: 4,57 Lt/m² su PVM. Praėjusiųjų metų vasarį ji buvo 4,90 ir 4,57 Lt/m² su PVM.

Oro temperatūros, šilumos suvartojimo ir kainų palyginimas sausio ir vasario mėnesiais:

Kaip visada, akivaizdžiai skiriasi šilumos vartojimo tendencijos naujos statybos arba atnaujintuose ir senos statybos neatnaujintuose namuose. Naujos statybos namuose kvadratinio metro apšildymui vidutiniškai buvo suvartota 14,32 kilovatvalandės. Šildymo išlaidos šių namų gyventojams sudarė vidutiniškai po 204 litus vidutiniam 60 m² butui.

Mažiausiai už šildymą iš naujų namų vasario mėnesį mokės Dragūnų g. 12 namo gyventojai. Jų išlaidos vidutiniam 60 m² butui vidutiniškai sudarys tik 141 litą.

Dar mažesnis energijos suvartojimas vieno kvadratinio metro apšildymui vasario mėnesį buvo ir visiškai atnaujintuose namuose – 11,91 kilovatvalandės. Šių namų gyventojams išlaidos už šildymą vasario mėnesį taip pat vidutiniškai sudarė po 3,33 lito kvadratiniam metrui.

Absoliučiai taupiausias Klaipėdoje vasarį buvo Kauno g. 19 namas. Jis suvartojo 8,39 kWh/m² arba 2,34 Lt/m². Tai yra 60 m² ploto buto apšildymas ten kainavo 140,4 Lt.

Ženkliai daugiau energijos vieno kvadratinio metro šildymui sunaudojama senos statybos, neatnaujintuose namuose: po 27,61 ir daugiau kilovatvalandžių. Šių namų gyventojai už kvadratinio metro šildymą turi mokėti vidutiniškai po 7,72 Lt. Vidutinės jų išlaidos 60 m² būstui šildyti sudarys 463 Lt ar daugiau.

Daugiausia už 60 m² ploto buto šildymą vasario mėnesį turės mokėti Klaipėdos senamiestyje esančio Puodžių g. 22 gyventojai. Jų butams šildyti buvo suvartota net 54,25 kilovatvalandės vienam kvadratiniam metrui šilumos energijos. Tokių (vartojančių itin daug šilumos) namų Klaipėdoje yra apie 70. 60 m² ploto šildymas vasario mėnesį čia kainavo net 909,71 litų.

Akivaizdu, kad mažiausiai ir daugiausiai šilumos suvartojančių namų gyventojams mokėjimai už šilumą skirsis net 5 – 6 kartus. Kad šis skirtumas kaip įmanoma sumažėtų, būtina, kad daugiausia šilumos suvartojančių daugiabučių gyventojai, šių namų administratoriai ar bendrijos kaip įmanoma geriau rūpintųsi šių pastatų būkle, tinkamu šildymo ir karšto vandens sistemų veikimu, pastato langų, durų, palėpių bei rūsių sandarinimu ir kitomis šilumą taupančiomis priemonėmis.

AB „Klaipėdos energija“ taip pat stengiasi mažinti šilumos kainą vartotojams: mažina šilumos nuostolius tinkluose atnaujindama labiausiai susidėvėjusias jų atkarpas naujais, pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais, optimizuodama vamzdynų skersmenis, šilumos tiekimo veiklos sąnaudas optimizuodama valdymo struktūrą bei diegdama naujas modernias technologijas.

Primename, jog pagal LR Šilumos ūkio įstatymą, visas į pastatus patekęs šilumos kiekis matuojamas metrologiškai patikrintais sertifikuotais įvadiniais šilumos apskaitos prietaisais (skaitikliais) ir pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką yra paskirstomas vartotojams. Kiekvienas vartotojas moka tik už jam priskirtą šilumos kiekį. Savo name suvartotą šilumos kiekį vartotojai gali pažiūrėti bei pasitikrinti internete www.klenergija.lt, skyriuje „Šilumos kokybė Jūsų name“. 

Šilumos suvartojimo ir kainų (su PVM) pavyzdžiai

Naujos statybos namai:

Dragūnų g. 12 – 8,43 kWh/m² ir 2,36 Lt/m²;

Dragūnų g. 18 – 8,62 kWh/m² ir 2,41 Lt/m²;

Taikos pr. 144 – 11,71 kWh/m² ir 3,27 Lt/m²;

Varpų g. 4 g. – 14,58 kWh/m² ir 4,07 Lt/m².

Visiškai renovuoti namai:

Kauno g. 19 – 8,39 kWh/m² ir 2,34 Lt/m²;

Statybininkų pr. 19 – 10,45 kWh/m² ir 2,92 Lt/m²;

I.Simonaitytės g. 3 – 10,93 kWh/m² ir 3,05 Lt/m²;

Kooperacijos g. 5 – 14,04 kWh/m² ir 3,92 Lt/m².

Nerenovuoti namai:

Statybininkų pr. 21 – 24,44 kWh/m² ir 6,83 Lt/m²;

I.Simonaitytės g. 30 – 27,42 kWh/m² ir 7,66 Lt/m²;

Veterinarijos g. 4 – 27,76 kWh/m² ir 7,76 Lt/m²;

Kooperacijos g. 7A – 29,39 kWh² ir 8,21 Lt/m².