Senojo turgaus pertvarkymas sukėlė abejonių

Senojo turgaus pertvarkymas sukėlė abejonių

Aistros dėl uostamiesčio savivaldybės įmonės (SĮ) "Senasis turgus" ir toliau verda, mat Klaipėdos politikai niekaip neapsisprendžia, kokių reformų reikia imtis, kad turgavietė nedarytų gėdos miestui, o būtų traukos centru.

Neseniai į Klaipėdos miesto vadovybę kreipėsi Tarybos Liberalų sąjūdžio frakcija, kuri suabejojo, ar SĮ "Senasis turgus" reorganizavimas į uždarąją akcinę bendrovę (UAB) yra tinkamiausias variantas turgavietei atgaivinti.

"Tarybos Kolegijoje buvo svarstoma įmonės "Senasis turgus" padėtis ir galimi jos reorganizavimo būdai. Šio pasitarimo metu buvo pritarta įmonės reorganizavimui į UAB. Visų pirma mums kelia nerimą tai, kad šiuo metu specialiosios tarnybos vykdo ikiteisminį tyrimą dėl įmonės administracijos galimai nusikalstamų veikų.

Kaip galima spręsti įmonės reorganizavimo klausimus ir jos ateitį nevertinat galimai padarytų pažeidimų ir nelaukiant atliekamų tyrimų rezultatų?", - dėstoma frakcijos pareiškime.

"Vakarų ekspresui" Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji viešųjų ryšių specialistė Palmira Martinkienė teigė, kad tyrimas vyksta toliau, duotos užduotys specialistams dėl finansinės-ūkinės veikos įmonėje "Senasis turgus" patikrinimo. Įtarimai niekam nepareikši, laukiama specialistų išvadų.

Kiti modeliai

Tarybos Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovų teigimu, šiuo metu egzistuojanti įstatyminė bazė ir naujai formuojama praktika leidžia savivaldybei pasirinkti ne tik tradicinį turto valdymo arba privatizavimo, bet ir koncesijos ar viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės modelius.

"Pasirinkus kelią iš savivaldybės įmonės reorganizuoti į UAB "Senasis turgus" panaikinama galimybė įmonės turimą turtą panaudoti viešojo ir privataus partnerystės arba koncesijos modeliams, nes priskyrus turtą UAB, tokia partnerystė nebegalima pagal įstatymus.

Ar tai reiškia, kad sutikdami su sprendimu įmonę reorganizuoti į UAB mes susiauriname jos perspektyvą iki kelių galimų variantų: toliau valdyti įmonę savivaldybei, jungti ją su kita savivaldybės uždara akcine bendrove "Naujasis turgus" arba privatizuoti? Mes klausiame: ar ne per anksti yra nulemiamas Klaipėdos senojo turgaus statusas ir likimas?" - svarsto politikai.

"Galime palyginti, kaip administruojamas senasis turgus ir UAB "Naujasis turgus". Jie abu priklauso savivaldybei. "Naujasis turgus" klesti, keičiasi, iš savo lėšų įrengė prekybos halę. Dabar dar ir daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę ketina statyti. Tas pats "Naujasis turgus" užsiėmė turgavietės vadinamajame Žvejybos uosto kvartale atnaujinimu", - kaip teigiamą pavyzdį nurodė minėtos miesto Tarybos Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Rolandas Bražinskas.

Jis teigė esąs už tai, kad abu turgūs privalo išlikti, nes jie naudingi ir pirkėjams, ir pardavėjams. Tačiau situacija senajame turguje, jo nuomone, esanti tragiška.

"Turgūs dėl savo prigimties šimtmečiais buvo ir yra visuomenės traukos centrai miestuose. Tad naują tokį traukos centrą - turgų - įsteigti nėra paprasta. Dėl to ir svarbu, kad senasis turgus būtų ne gėda, o pasididžiavimas miestiečiams ir svečiams.

"Turgaus vadyba - absurdiška"

Pasak R. Bražinsko, kai SĮ "Senasis turgus" valdė ir Tilžės turgų, jame esą nieko nevyko, nors piniginiai srautai buvo dideli. Po to, kai Tilžės turgų nusipirko privatininkai, pokyčiai tapo akivaizdūs: sutvarkytos prekybvietės, aptverta ir išasfaltuota turgavietės teritorija.

"Kodėl to negalėjo padaryti SĮ "Senasis turgus" vadovybė? Kur dingdavo lėšos? Juk naujieji Tilžės turgaus savininkai vykdo tokią pačią veiklą, nė vienas iš turgaus prekybininkų nepabėgo, išliko tie patys pirkėjų srautai. Naujieji savininkai sugeba grąžinti paskolą ir pakėlė turgavietės lygį", - dar vieną pavyzdį pateikė R. Bražinskas.

UAB "Tilžės turgus" vadovė Vitalija Avižienienė "Vakarų ekspresui" taip pat tvirtino, esą perėmus turgavietę, čia buvusi rasta netvarka: "Dabar visa teritorija sutvarkyta, išvystyta infrastruktūra, prekybininkai patenkinti, kasdien teritorija saugoma. Anksčiau to nebuvo. Radome nesutvarkytą kanalizaciją, elektros instaliacijas, nebuvo apšvietimo. Vien žolės ir balos. Prekybininkams įvesta ir elektra, iš viso investuota apie 7-9 mln. litų."

Pasak R. Bražinsko tai jam perša išvadą, jog senajame turguje yra itin prastai su vadyba: "Jau prieš keletą metų buvau viešai paklausęs dėl įmonėje įsteigtų etatų skaičiaus būtinumo. Ten buvo išpūstas valdymo aparatas. Vyriausioji kasininkė, jos pavaduotoja, visokių vedėjų pavaduotojų pilna, sandėlio vedėja. Sandėlio, kuris tėra kamarėlė su sudėtomis šluotomis ir tualetiniu popieriumi... Tai - absurdiška vadyba. Kai pradėjome kelti tuos klausimus, po truputį reikalai susitvarkė. Dar ten ir keli pastatai neįteisinti juridiškai buvo. Pavyko pasiekti, kad turgavietės teritorijoje būtų įrengta ir automobilių stovėjimo aikštelė. Juk anksčiau ten bulves pardavinėjo, o žmonės neturėjo, kur pastatyti automobilių, grūdosi kiemuose. Tačiau dėl tokios idėjos patyriau didelį turgaus vadovybės pasipriešinimą", - piktinosi politikas.

Dar įtartiniau jam tai, kad šiuo metu SĮ "Senasis turgus" veiklą tiria teisėsaugos pareigūnai, o miesto valdžia, nė nesulaukusi tų tyrimų išvadų, apsisprendė savivaldybės įmonę pertvarkyti į UAB.


"Pertvarkius įstaigą į UAB, viskas prasideda nuo nulio ir nebelieka jokios senosios įstaigos veiklos istorijos, todėl net tokiu atveju, jei išaiškėtų finansiniai pažeidimai, jie būtų niekiniai, nes nebeliktų subjekto, kuriame tie pažeidimai galėjo būti padaryti. Kitaip tariant - "galai į vandenį", - perspėja R. Bražinskas.

Jo nuomone, savivaldybės administracija turėtų pasamdyti nepriklausomų ekspertų grupę, kuri pateiktų geriausius senojo turgaus valdymo variantus, kaip pagerinti jo vadybą, neatmetant ir privataus kapitalo indėlio.

"Žinoma, įmonės privatizavimas būtų kraštutinis atvejis. Turgaus buvimas - išimtinai savivaldybės kompetencijos dalis, miestas privalo išlaikyti tokios paslaugos teikimą. Blogiausia, kad daug metų nėra reikalaujama atsakomybė už senojo turgaus veiklą, kuri merdėja, o turgaus teritorija ne tik nepuošia senamiesčio, bet ir daro jam gėdą", - pareiškė R. Bražinskas.

Diskusijų ratas

SĮ "Senasis turgus" valdybos pirmininkė ir uostamiesčio savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėja Genovaitė Paulikienė teigė, kad senojo turgaus likimas yra politikų rankose.

"Gavome raštą iš liberalų frakcijos, todėl diskusija bus tęsiama, toliau nagrinėjama situacija", - informavo valdininkė.

Ji priminė, jog vasarą buvo atlikta žmonių apklausa savivaldybės internetinėje svetainėje. Teiginiui, kad turgavietė reikalinga tokia, kokia yra dabar ir keisti joje nieko nereikia, pritarė 35 svetainės lankytojai. Su tuo, kad turgų perimtų verslininkai, sutiko 44 žmonės. Tik 12 svetainės lankytojų manė, jog senamiestyje apskritai nereikia turgavietės, esą užtenka ir Naujojo turgaus. 36 žmonės pasisakė už tai, kad senasis turgus būtų mažesnis ir jame būtų prekiaujama tik maisto produktais.

"Mes jau teikėme įvairius variantus, kaip galima būtų pagerinti turgaus veiklą, bet politikai vis neapsisprendžia. Kreipėmės į Finansų ministeriją, kuri išaiškino, kad savivaldybės įmonė negali sudaryti koncesijos sutarties. Dabar vėl reikės klausimą kelti Tarybos Kolegijoje. Jei įmonė būtų pertvarkoma į UAB, jos kontrolinį akcijų paketą turėtų savivaldybė", - dėstė G. Paulikienė.

Valdininkė informavo, kad "Senasis turgus", šių metų birželio mėnesio duomenimis, veikė be nuostolių ir įmonės balanse buvo sukaupta 14 tūkst. litų.

Didelis paviljonas

Pati SĮ "Senasis turgus" direktorė Ramutė Kubilienė nesiryžo vertinti Tilžės ar Naujojo turgų veiklos.

"Apie senąjį turgų kalbama jau seniai, bet yra ir objektyvių priežasčių dėl kai kurių niuansų. Pavyzdžiui, nėra apibrėžta teritorija, esame įsprausti tarp kiemų, gatvių, viešųjų erdvių. Niekas už tai, kas jose vyksta, neatsako, o kaltinama mūsų įmonė. Pavyzdžiui, dėl to, kad prekiaujama kontrabandinėmis cigaretėmis", - sakė ji.

R. Kubilienės manymu, įstaigos statusas neva nėra teisingas, nes viešojoje erdvėje manoma, kad savivaldybei priklausanti įmonė iš miesto biudžeto gauna lėšų.

"Nežinau, kartais atrodo, kad tik ir stengiamasi pakenkti senajam turgui. Kodėl šalia jo veikia iki 22 val. dirbanti alkoholinių gėrimų parduotuvė? Po to skundžiamasi, kad prie senojo turgaus sukiojasi girtuokliai. Privatus sektorius - jau šventas reikalas, o kai kalbama apie savivaldybės įmonę, galima daryti, ką nori su ja", - nuomonę dėstė turgaus vadovė.

Ji negalėjo pasakyti, koks įstaigos statusas būtų geriausias norint veiklą padaryti efektyvesne.

"Aš norėčiau, kad turguje būtų vienas didelis paviljonas ir parduodamos visokios prekės. Turgus turi būti traukos centru, reikia jame talpinti žmones, nes atliekama ir socialinė funkcija, leidžiant parduoti prekes, užsidirbti. Reikia atsisėsti, išvystyti turgaus strategiją ir nuspręsti, kokio turgaus mums reikia. O gal jo visai senamiestyje nereikia?" - svarstė R. Kubilienė.

Rolandas BRAŽINSKAS, Klaipėdos miesto tarybos narys

Pertvarkius savivaldybės įmonę "Senasis turgus" į UAB, viskas prasideda nuo nulio ir nebelieka jokios senosios įstaigos veiklos istorijos, todėl net tokiu atveju, jei išaiškėtų finansiniai pažeidimai, jie būtų niekiniai, nes nebeliktų subjekto, kuriame tie pažeidimai galėjo būti padaryti. Kitaip tariant - "galai į vandenį"


Ramutė KUBILIENĖ, SĮ "Senasis turgus" direktorė

Apie senąjį turgų kalbama jau seniai, bet yra ir objektyvių priežasčių dėl kai kurių niuansų. Pavyzdžiui, nėra apibrėžta teritorija, esame įsprausti tarp kiemų, gatvių, viešųjų erdvių. Niekas už tai, kas jose vyksta, neatsako, o kaltinama mūsų įmonė. Pavyzdžiui, dėl to, kad prekiaujama kontrabandinėmis cigaretėmis

Raktažodžiai
Sidebar placeholder