Anot teisininkų, jei elektros tinklai iš tiesų buvo atvesti ir įrengti išimtinai kelių privačių asmenų lėšomis, jie neturėtų būti traktuojami kaip bendrojo naudojimo objektas.
Tapo bendra
Sodininkė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad 1997 m. bendrijoje buvo pradėti elektros įvedimo darbai. Pasak jos, tais metais buvo pastatyta linija, tačiau elektros energijos sodininkai nesulaukė. Moters teigimu, jiems buvo pasakyta susimokėti patiems - tuomet elektros linija taps jų nuosavybe, o norintieji prisijungti turės sumokėti savo dalį.
Pokalbininkė parodė ir iki šiol išsaugotą sąrašą tų, kurie sutiko mokėti - 26 sodininkams elektros laidai ir prijungimo darbai kainavo beveik 8 tūkst. litų, sumą išsidalinant po lygiai.
"Tuometinis bendrijos pirmininkas Klaudijus Gergelis mums pasakė, kad jei nuo mūsų linijos kažkas norės toliau vestis elektrą, irgi turės sumokėti. Buvo žmonės, kurie vedėsi ir mums sumokėjo, ta suma buvo padalinta visiems, kuriems linija priklausė", - prisiminė sodininkė.
Vis dėlto prieš porą metų moteris pastebėjo, kad naujai atsikėlę žmonės nuo minėtos linijos vedasi elektrą senbuviams apie tai nieko nežinant. Pakalbinti naujakuriai esą tvirtino sumokėję tuometinei bendrijos pirmininkei Laurai Kaniauskienei po 350 litų ir ši leidusi prijungti elektrą. Pasak pokalbininkės, dar anksčiau buvo atvejis, kai vieno sklypo savininkė, jau sumokėjusi už elektros įvedimą, to nepadarė, o vėliau sklypą perėmus savininkės anūkei, iš jos buvo reikalaujama dar kartą sumokėti.
"Kai tuometinės pirmininkės paklausiau, pasakė, kad liniją, kuri yra prie centrinės sodų gatvės, valdyba nusprendė padaryti bendrijos linija. Žmonėms, kurie mokėjo pinigus, apie tai nebuvo pranešta", - sakė moteris ir teigė, kad valdybos posėdžio protokolo, kuriame būtų užfiksuotas toks sprendimas, neteko matyti.
Išpirko LESTO
Dabartinis sodų bendrijos "Vaiteliai" valdybos pirmininkas Rimtautas Aniulis sakė, jog apie tokią situaciją nėra girdėjęs. Jo teigimu, praėjusių metų gruodį elektros tinklus iš bendrijos kaip vieno vartotojo išpirko AB LESTO, tačiau jų perdavimas dar neįvyko.
"Išpirkti išpirko, bet perdavimas-priėmimas dar neįvyko, planuojama, kad tai bus kitais metais", - sakė R. Aniulis.
Susisiekti su buvusia pirmininke L. Kaniauskiene žurnalistams nepavyko.
"LESTO 2013 metų gruodį iš sodų bendrijos "Vaiteliai" išpirko elektros tinklus. Iki tol tiek elektros tinklų remonto, tiek objektų prijungimo procesais rūpinosi sodų bendrija", - informaciją patvirtino AB LESTO atstovas ryšiams su visuomene Martynas Burba.
Pasak jo, sodų bendrijų elektros tinklų išpirkimo procesas aiškus - sodų bendrijos pirmininkas turi pateikti prašymą išpirkti bendrijai priklausančius elektros tinklus, principines schemas su esamais vartotojais ir susirinkimo protokolą, kad bendrijos nariai tam pritaria. Gavus prašymą, LESTO įvertina esamų elektros tinklų būklę ir teikia išvadas dėl išpirkimo.
"Elektros tinklai išperkami iš sodų bendrijos, kuriai priklauso tinklai. Sodų bendrija, prieš parduodama elektros tinklus, yra vienas vartotojas", - sakė M. Burba.
Yra procedūros
Advokatų kontoros "Averus" advokato padėjėja Sigita Klimkienė teigė, jog sodų infrastruktūros plėtros klausimus gali spręsti visuotinis sodininkų bendrijos narių susirinkimas.
"Sodų bendrijos narių visuotinis susirinkimas iš esmės gali priimti sprendimą ir pavesti bendrijai kreiptis su paraiška į elektros operatorių arba tiekėją dėl elektros linijos atvedimo į sodų bendrijos teritoriją. Nesant sodų bendrijos ar nepriėmus tokio sprendimo, kiekvienas asmuo savarankiškai ar grupėmis gali kreiptis su tokia paraiška dėl elektros tinklų atvedimo", - aiškino S. Klimkienė.
Teisininkė informavo, jog Sodininkų bendrijų įstatymas numato, kad sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti bendrojo naudojimo objektai priklauso visiems bendrijos nariams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokia nuosavybė yra ir elektros tinklai, esantys bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.
"Taigi, elektros tinklai, įrengti sodininkų bendromis lėšomis ar bendrai sutelktomis jėgomis, jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė, laikomi bendrojo naudojimo objektu ir priklauso visiems bendrijos nariams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau jei elektros tinklai buvo atvesti ir įrengti išimtinai kelių privačių asmenų lėšomis, tokiu atveju jie laikytini tik šių asmenų bendrąja daline nuosavybe ir neturėtų būti traktuojami kaip bendrojo naudojimo objektas, kurį tvarko ir prižiūri bendrija", - pabrėžė S. Klimkienė.
Pasak jos, akcentuotina, kad bendrojo naudojimo objektų aprašą sudaro bendrijos valdymo organas - pirmininkas arba valdyba, o toks aprašas turi būti paskelbtas viešai, kad su juo galėtų susipažinti visi sodų bendrijos nariai.
"Bendrijos nariai, nesutikdami su apraše nurodytais duomenimis, gali ginčyti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir reikalauti turto inventorizaciją atlikti iš naujo. Sprendimus dėl pakartotinės inventorizacijos priima bendrijos narių susirinkimas. Taigi šiuo atveju, atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, reikėtų vertinti, ar sodų bendrijos valdyba turėjo teisę priimti sprendimą dėl elektros linijos įtraukimo į bendrojo naudojimo objektų aprašą, ar ne, bei ar toks sprendimas buvo priimtas teisėtai ir ar jis nepažeidžia kai kurių sodininkų, mokėjusių už elektros linijos atvedimą ir laikančių save elektros linijos savininkais, nuosavybės teisių", - reziumavo teisininkė.
Skaičiai
Per šešis šių metų mėnesius LESTO tęsė sodininkų bendrijų elektros tinklų išpirkimą. Nuo išpirkimo proceso pradžios 2003 m. LESTO išpirko 938, arba 97 proc., sodininkų bendrijų elektros tinklų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą